Sergantiems cukriniu diabetu problemų netrūksta: tenka keisti mitybą, gyvenimo būdą, savo įpročius... Liga optimistiškai nenuteikia – grasina komplikacijomis, verčia imtis papildomų atsargumo priemonių, minti įvairių specialistų slenkstį. Išmokus tinkamai rūpintis pėdų oda, būtų galima išvengti bent vienos problemos – diabetinės pėdos opos.

Diabetas – lėtinė liga. Sergant ja ženkliai padidėja cukraus kiekis kraujyje. Jei per kelerius metus šis rodiklis nesusinormalizuoja, pažeidžiamos kraujagyslės ir kojų bei rankų nervų galūnėlės – dėl to sumažėja jautrumas. Tai pavojinga, nes susižeidęs, nušalęs ar nusideginęs žmogus nebejaučia skausmo, o atsiradusios žaizdos gyja labai lėtai, sunkiai ir net gali pradėti gangrenuoti.

Vienas iš svarbiausių dalykų sergančiam diabetu – kokybiška, tinkama avalynė. Žinoma, jam tikriausiai bet kuri atrodys patogi, tačiau mados naujoves šiuo atveju reikėtų pamiršti – geriausia rinktis ortopedinę, tačiau tiktų ir kitokia. Svarbu patikrinti, kad siūlės ir aštrūs kraštai vaikštant nepjatų kojų, kad neatsirastų nuospaudų, žaizdų. Žmogus nejaus įkritusio akmenuko ar kitokio svetimkūnio, todėl reikėtų pasirūpinti pėdų saugumu.


Dėl ligos nukenčia ir tos nervų galūnėlės, kurios kontroliuoja odos atsinaujinimo, drėkinimo funkciją. Dėl to pėdos labai išsausėja ir yra pažeidžiamos, trūkinėja, padidėja tikimybė, kad į organizmą pateks infekcija.

Diabetinės pėdos opos padeda išvengti ne tik avalynė, bet ir įvairios priemonės. Keblumų sudaro tai, kad diabetu sergančiam žmogui didžioji dalis įprastos kosmetinės ir salonų produkcijos netinka – jam reikia sukurtos būtent diabetikams. Lietuvoje mėgstamas tepalas „Kerasal“, Rusijoje – vokiečių firmos „Peclavus“ produkcija.

Kaip jau minėta, dėl odos pažeidimų atsiradusios opos gyja labai sunkiai ir gali pradėti gangrenuoti. Tokiu atveju chirurgo įsikišimas tampa neišvengiamas. Diabetinės pėdos sindromą galima įtarti, jeigu oda tampa blyški arba rusva (pakinta jos pigmentacija), ji sausėja ir pleiskanoja, atsiranda skaidraus skysčio pilnų pūslyčių, labai ilgai gyja nuospaudos, deformuojasi nagai, sustorėja raginis pado sluoksnis. Jeigu pastebite šiuos požymius, turėtumėte nieko nelaukdami pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kiekvieno paciento gydymas individualus: pakeičiami vaistai, skiriama dieta, rekomenduojama ortopedinė avalynė, kartais galima chirurginė intervencija. Kad to neprireiktų, patariama laikytis šių taisyklių:

• Kasdien atidžiai apžiūrėkite kojas, ar neatsirado žaizdelių, nuospaudų, žaizdų, pūslių, opų, ar nepakito odos pigmentacija, ar neįaugo nagai. Sunkiai prieinamoms vietoms apžiūrėti turėkite veidrodėlį arba paprašykite šeimos narių pagalbos.
• Iškilusius klausimus aptarkite su savo gydytoju.
• Prieš audamiesi avalynę būtinai patikrinkite jos vidų, išpurtykite. Net maži svetimkūniai gali pratrinti dideles žaizdas.
• Kojas plaukite šiltame (iki 35 laipsnių temperatūros) vandenyje. Atsargiai pašalinkite suragėjusį odos sluoksnį, arba dar geriau –vleiskite tai padaryti artimiesiems.
• Naudokite muilą, tinkantį jūsų odos tipui.
• Po plovimo kruopščiai nusausinkite kojas (ypač tarpupirščius).
• Minkštinkite ir drėkinkite odą specialiai sergantiems diabetu skirtomis priemonėmis.
• Taisyklingai kirpkite nagus, kad jie neįaugtų. Pamirkykite juos prieš tai vandenyje, kol suminkštės, ir kirpkite tik tiesiai. Neįkirpkite kampučių, nepažeiskite odos, kad neatsirastų infekcija.
• Neikite basomis per karštą smėlį ar asfaltą (ir apskritai stenkitės nevaikščioti basomis).
• Nerūkykite.
• Kojinės turi būti švarios ir iš natūralių medžiagų.
• Savo gydytojui reikėtų pasirodyti ne rečiau nei kartą per metus.