Labiausiai gydytojų bijo vaikai, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti.

„Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį. Jei susitikimas su gydytoju praeityje sukėlė nemalonių jausmų ar tuo labiau skausmą, pasikartojus vizitui pas specialistą, atsinaujina ir jau išgyventi neigiami jausmai, imame prisiminti į atmintį įstrigusias bauginančias detales.

Kalbant apie vaikus, svarbu paminėti, kad asmeninės neigiamos patirties iš pradžių dažniausiai jie net neturi. Vaikai yra smalsūs ir atviri naujovėms, tad baimės tyrinėti pasaulį, o tuo pačiu ir susipažinti su žmonėmis, labiau kyla iš to, ką jiems kalba tėvai. Jei tėvai, patys turėję neigiamų patirčių gydytojo kabinete, vaikui aiškins būsimo vizito eigą žodžiais: „tu nebijok“, „tau neskaudės“, „tau nieko blogo nedarys“, atžalai tai automatiškai sukels nerimą ir įtarimą.

Jei prie viso to prisidės ir pačių tėvelių nerimas, tai išties gali lengvai išprovokuoti gydytojų baimę. Vaikams tėvai didžiausi yra autoritetai, geriausiai žinantys, kaip sukasi pasaulis, tad natūralu, jog jų nerimas persiduos ir vaikui“, – aiškina psichologė Svetlana Misevičienė.

Nemeluokite vaikams ir nežadėkite dovanų

Raktas į vaikų pasitikėjimą gydytojais pirmiausia yra tėvų ramybė. Aiškindami savo atžalai, kas laukia pas daktarą, būtina elgtis ir kalbėti ramiai bei pasitikinčiai savimi. Svarbiausia, būsimą vizitą pas gydytoją reikia apibūdinti kaip būtiną ir neišvengiamą, išvardinti, kas ir kokiu tikslu bus atliekama.


Pasak psichologės, kuo daugiau vaikas žinos apie tai, kas jo laukia, tuo mažesnis nerimas kankins dėl nežinios. Pavyzdžiui, „tu turėsi išsižioti ir parodyti dantukus, kad gydytoja galėtų suskaičiuoti skylutes ir, jei reikia, jas užtaisyti“, „gydytoja norės patikrinti tavo ausytę, ar ji ne raudona, o jei raudona, žinos, kokius paskirti vaistukus, kad jos tau nebeskaudėtų“.

„Jei žinote, kad vaikui tikrai skaudės, nemeluokite, nes kitą kartą greičiausiai jis jumis nebetikės. Tokiu atveju geriau paaiškinti procedūrą ir pasakyti, kad gali šiek tiek suskausti, o svarbiausia, kodėl vaikui tą skausmą būtina iškentėti. Čia galima priminti atžalai situacijas, kur jis buvo drąsus, kantrus, šauniai ištvėrė praeityje buvusius nemalonius iššūkius. Taip pat tėveliai su vaiku gali pasidalinti savo patirtimi, kada jiems buvo ir truputį nedrąsu, ir šiek tiek skausminga, tačiau viso to rezultatas – ligos atsikratymas ir geresnė sveikata.

Nors lengviausias ir paprasčiausias būdas įtikinti vaiką daryti tai, ko pageidauja gydytojai, yra pažadėti dovaną, turime suvokti, jog vaiko galvelėje formuojame nuostatą, kad gyvenime po nemalonių dalykų būtinai ateis materialus atpildas. Turbūt teisingiau yra mokyti suvokimo, kad gyvenimas nėra vien smagus ir malonus, jog pasitaiko situacijų, kada, tiesiog, turime atlikti mums ne itin malonius dalykus. Taigi, pasitelkiant šiuos principus, augintume stiprią asmenybę, nuo mažens mokančią „dirbti“ su sunkumais, o ne nuo jų bėgti“, – tėveliams pataria S. Misevičienė.

Suaugusieji taip pat bijo

Kaip jau buvo minėta, įvykius kiekvienas interpretuojame per turimą, matytą ar girdėtą savo bei kitų patirtį, tačiau juk nebūtinai viskas bus blogai. Nekurkime neigiamų scenarijų situacijai, kuri dar net neįvyko. Norint gydytojų baimę sumažinti suaugusiems, pirmiausia svarbu sau ją aiškiai įvardinti, t.y. suprasti, kas baugina labiausiai. Taip pat svarbu atsakyti į klausimus: - kodėl vizitas pas gydytoją yra būtinas? Pavyzdžiui, liga progresuoja; - ką mes gauname ir ką prarandame jo atsisakę? Pavyzdžiui, gauname galimybę išvengti nemalonaus pokalbio ar skausmo, prarandame galimybę sužinoti, kuo sergame ar kaip galime gydytis efektyviau; - ką gauname ir ką prarandame nuvykę pas gydytoją? Pavyzdžiui, gauname specialisto konsultaciją, bet galbūt prarandame laiko ar pinigų; - kas mums gali padėti bijoti mažiau? Pavyzdžiui, pokalbis su artimu žmogumi, draugo palyda ar dovana po procedūros sau kaip atpildas.

„Kuo išsamiau išsinagrinėsime situaciją, tuo silpniau jausime baimę. Drąsa – pripažinti sau, kad aš kažko bijau ir dirbti su savo jausmais, o naujos patirtys padeda „perrašyti“ prisiminimus. Taigi, jei gydytojas praėjusiais metais buvo nemalonus, šiemet bus malonesnis, geriau nusiteikęs ir atsiminimas apie jį atmintyje taip pat pasikeis.

Na, o jei gydytojas ar procedūra visada yra kelianti neigiamus išgyvenimus, galbūt lengviau tam pasiryžti nusiteikus, jog gyvenime turime daugybę nemalonių, mums nepatinkančių, tačiau būtinų išgyvenimui pareigų. Iš esmės, baimės dažnai trukdo kokybiškai gyventi. Prisiminkite, jog nebūdami fiziškai sveiki, jausime ir psichologinį diskomfortą. Pavyzdžiui, alergija gali kelti ne tik niežulį ar skausmą, bet ir neleisti jaustis gražiems, dirbti produktyviai be pašalinių minčių, trukdyti santykiams su aplinkiniais. Taigi, svarbu „pasverti“, kas yra naudingiau, o jei jaučiate, kad nebegalite patys suvaldyti savo jausmų ir baimių, kreipkitės į psichologus, kurie padės išmokti juos valdyti“, – rekomenduoja psichologė.