Labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ nuotr.

Balandžio 7 d. yra Pasaulinė sveikatos diena. Ar žinojote, kad emocinė sveikata yra tiek fizinės sveikatos priežastis, tiek pasekmė?

Pasak sveikatos psichologės Donatos Gintalaitės, neretai mūsų neigiamos emocijos iššaukia fizinius negalavimus, pavyzdžiui, įtampa - migreninius skausmus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Taip pat yra žinoma, kad distreso metu išsiskiriantys hormonai kenkia imuninei sistemai ir tai apsunkina žaizdų gijimą, pavyzdžiui, asmenims po operacijos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, o ne tik ligos nebuvimą. Sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių, ir jei kas nors atsitinka vienai sričiai neišvengiamai paveikiama ir kita.

Pasak prof. dr. Augustinos Jankauskienės, Vaikų ligoninės, VU ligoninės Santariškių klinikų filialo, Pediatrijos centro vadovės, emocinė gerovė plati sąvoka. Žvelgiant iš paciento pespektyvos vis dar galioja sena tiesa – dėmesys turi būti skiriamas fizinei sveikatai, bet sveikimo procesui reikšminga ir aplinka. Ar tai būtų namai, ar ligoninė,  aplinka, kurioje atsiduria ligonis, žmonės, su kuriais jis bendrauja, turėtų padėti tvarkytis su kylančiomis emocijomis – adekvačiai reaguoti į esamą ligą, stengtis nusiteikti pozityviai.

Kas padeda gerinti psichinę (emocinę) sveikatą?

Psichinė (emocinė) sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, pvz., skausmą, liūdesį, nusivylimą. Sveikatos psichologė D.Gintalaitė išskiria kelis esminius būdus, kaip galima gerinti psichinės sveikatos būklę:

• Visų pirma, padeda emocijų pažinimas: sugebėjimas jas įvardinti, atrasti jų priežastis ir konstruktyviais būdais su jomis tvarkytis.
• Prie emocinės sveikatos gerinimo taip pat prisideda ryšių su artimais žmonėmis palaikymas, galimybė gauti jų socialinę paramą.
• Psichinė higiena – į tai turėtų atkreipti dėmesį gyvenantys dinamišku permainingu gyvenimo ritmu. Tinkamas ir produktyvus poilsis taip pat turi būti įtraukiamas į dienotvarkę.
• Svarbi ir fizinė veikla, pavyzdžiui, sportas, kuris padeda atsipalaiduoti ir gerina emocinę savijautą.

„Taip pat padeda ir dalykai, apie kuriuos kartais net nesusimąstome, pavyzdžiui, juokas. Juoko nauda žmogaus organizmui pradėta tyrinėti 1970 m. JAV, šis mokslas vadinamas gelotologija. Šiai dienai moksliškai jau yra įrodyta, kad juokas sumažina skausmą, suteikia teigiamų emocijų, gerina emocinę savijautą, moderuoja streso poveikį, apsaugodamas organizmą nuo distreso, pagerina tarpasmeninius santykius. Europoje bei kitose šalyse juoko terapija sėkmingai taikoma gydymo įstaigose, kur dažniausiai ji naudojama kaip papildoma gydymo priemonė“, - teigia p. Gintalaitė.

Emocinė sveikata gydytojų klounų darbe

„RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ jau šeštus metus reguliariai lankosi Lietuvos ligoninėse bei kitose gydymo įstaigose. Gydytojai klounai – visai ne gydytojai, o profesionaliai paruošti aktoriai. Jie lanko vaikus palatose ir pasitelkdami triukus, muziką, mimikas dovanoja juoką bei šypsenas. Tuo metu patirtos geros emocijos mažina stresą, nerimą, leidžia atsipalaiduoti vaikams bei jų artimiesiems. Pagrindinis klouno terapijos principas – individualus improvizuotas bendravimas su mažaisiais pacientais, kuris kas kartą būna skirtingas ir adaptuojamas situacijai. Čia susijungia klounados, improvizacijos ir muzikos įgūdžiai, kurie pastiprinami vaiko psichologijos žiniomis.

Klouno personažas pasirinktas ne atsitiktinai. Vaikai į klounus žiūri ne kaip į suaugusius, o kaip į sau lygius draugus, nes tai personažas netelpantis į socialinių normų rėmus. Gydytojų klounų apsilankymas iškrauna įtampą palatoje – vaikai sutelkia dėmesį į atliekamus triukus, įsitraukia fiziškai ir/arba psichologiškai į klouno kuriamą žaidimą – taip aplink vaiką sukuriamas kitas, saugesnis pasaulis.

„Vaikai – itin jautri pacientų grupė. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai nesijaučia jaukiai. Pojūtis būtų visiškai kitoks, jeigu Lietuvoje atsirastų vaikams draugiškos ligoninės – išskirtinės architektūros, palatos su spalvingais piešiniais, baldais ir dekoracijomis – tuomet pozityvi atmosfera galėtų labiau prisidėti prie sveikimo proceso. Šiuo metu gydytojai klounai yra tie, kurie pagyvina ligoninės aplinką ir atneša apčiuopiamą pridėtinę vertę. Jų buvimą ligoninės personalas gali nukreipti naudinga kryptimi, pvz. klounai gali atitraukti vaiko dėmesį nuo nemalonios procedūros arba nuraminti prieš būsimus tyrimus. Tokiu būdu atsipalaiduoja ne tik vaikas, bet palengvinamas ir medikų darbas“, - mintimis dalinasi prof. dr. Augustina Jankauskienė.