Fizinio aktyvumo svarba – neabejotina. Vis dėlto judėjimo trūkumas šiomis dienomis – labai didelė problema. Ne paslaptis, kad sėdimo darbo mastai didėja. Tiems, kurie dirba sėdimą darbą, ilsėtis reikėtų aktyviai. Tačiau tikrai ne visi paiso šios taisyklės – dauguma kelionių į ir iš darbo vyksta automobiliu, o namie „laukia“ plačiaekranis televizorius su daugybe užkandžių.
Ilgainiui tokiu būdu ne tik priaugama papildomo svorio, bet ir silpnėja kūno raumenys, atsiranda virškinimo problemų, didėja širdies ir kraujagyslių rizika, gali sumažėti lytinio gyvenimo kokybė, atsirasti nuotaikos svyravimų ir panašiai. Kojos – ne išimtis. Sėdimas arba stovimas darbas lėtina veninę kraujotaką, tad ilgainiui atsiranda įvairių problemų, dar labiau apribojančių asmens mobilumą.
Judėjimas žmogui labai svarbus ir kiekvieną dieną reikėtų aktyviau pajudėti mažiausiai po pusvalandį, dar geriau – po valandą. Jei per savaitę bus atliekamos bent 3 aktyvios treniruotės, tuomet ne tik sėkmingiau bus palaikomas kūno svoris ir gera nuotaika, bet ir statistiškai reikšmingai prailgės gyvenimo trukmė. Taigi kaip įprasti kuo daugiau judėti? Tai nėra sunku, tereikia nusiteikti – ir Jūsų kūnas Jums tikrai padėkos, o kojos bus lengvesnės.
Rytinės mankštos svarba tokia pati didelė, kaip ir dušo, pusryčių ar dantų valymosi. Įtraukite ją į savo dienotvarkę. Nemanykite, kad būtinai turėsite valandą plušėti su treniruokliais. Pakaktų ir 15 minučių aktyvesnio judėjimo – pabėgiokite su savo šunimi, atlikite specialių pratimų, padedančių prabudinti kūną ir kojų kraujotaką. Galite tiesiog pasivaikščioti – jei gyvenate miesto centre ar jo pakrašty, kur daug gamtos, galite su malonumu pasidžiaugti rytine aplinka ir pastebėti daug dalykų, kurių iki šiol galbūt nepastebėjote.
Pasvarstykite apie kelionę į ir iš darbo. Daugybę laiko praleidžiame automobiliuose, autobusuose ir kitose transporto priemonėse. Galbūt būtų galimybė kelionę motorine transporto priemone iškeisti į kelionę dviračiu ar pėsčiomis? Jei to padaryti neįmanoma, verta pasistengti automobilį naudoti kiek įmanoma rečiau – taip bus tausojama gamta ir „įdarbinamos“ kojos. Prieš spausdami lifto mygtuką visuomet pagalvokite, ar nebūtų daugiau naudos, jei liptumėte laiptais. Įdomiausia tai, kad kelionės tikslą pasiekti laiptais dažniausiai įmanoma daug greičiau nei liftu – galite palenktyniauti su savo kolegomis, tik būkite atsargūs.
Jei dirbate sėdimą arba stovimą darbą, nepamirškite padaryti pertraukėlių. Pavyzdžiui, dirbant darbą prie kompiuterio, pagal higienos normas kas 55 minutes po 5 minutes reikėtų skirti poilsiui. Pavargsta ne tik akys, bet ir kojos, tad šį laiką verta išnaudoti aktyvesniam pasivaikščiojimui, atsigaivinimui vandeniu ir panašiai. Nelikite prie kompiuterio ir neišnaudokite šio laiko žiūrėjimui į telefono ekraną –nepastebėsite, kaip visą dieną net nepajudėsite iš darbo vietos. Jei dirbate stovimą darbą, kojas vis tiek verta pramankštinti, nes ilgą laiką būnant vienoje padėtyje, be abejonės sulėtėja ir veninė kraujotaka. Dėl to kojas gali pradėti skaudėti, jos gali tapt sunkios ir sutinti. Pakilnokite apatines galūnes, pavaikščiokite ant pirštų galų, perkelkite svorį nuo kulno ant pėdos priekio (atlikite tai apie 20 kartų). Tiems, kurie dirba aktyvų fizinį darbą, praverstų reguliarus poilsis.
Nesuklysime teigdami, kad viskas priklauso tik nuo Jūsų. Niekas neprivers judėti, jei to nenorite. O galbūt nerandate to, kas jums malonu? Sutinkame, kad ne visiems patinka prakaitą lieti sporto klubuose, kur kartais gali trūkti oro, būti perpildyta, nuobodu ir panašiai. Tokiu atveju verta pagalvoti, kas Jums kelia malonias emocijas. Kūnas juda ne tik kilnojant sunkius treniruoklius – jis juda aktyviai vaikštant, bėgiojant, plaukiojant, važiuojant dviračiu, vedžiojant šunį, irkluojant, čiuožiant ant vandens lentos, spiriantis paspirtuku (jei yra varikozinių kojų venų pažeidimų, gali tikti ne visos sporto šakos – apie jų saugumą pakalbėkite su savo kraujagyslių chirurgu ar šeimos gydytoju). Pasvarstykite, ką daryti malonu kiekvieną kartą ir įtraukite šią veiklą į savo dienotvarkę bent kelis kartus per savaitę. Pažadame, netrukus pajusite sporto teikiamą naudą!
Linkime naudotis kiekviena proga ir judėti kaip galima daugiau – fiziškai aktyvūs žmonės ne tik daug laimingesni, bet ir sveikesni. O jei kamuoja varikozinių venų sukeliami simptomai, tuomet būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju – reguliaraus judėjimo tokiu atveju gali ir nepakakti.
Padėti gali ir geliai su heparino natrio druska, pavyzdžiui, Lioton. Kadangi šis gelis lengvai susigeria, nėra riebus, netepa drabužių ir yra malonaus kvapo, juo tepti kojas galima ir darbe, ir kelionėse, ir namuose – ten, kur prireikia atgaivinti nuovargio paveiktas apatines galūnes. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
