Buvimas gryname ore naudingas fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti, tačiau pernelyg ilgas lepinimasis saule gali tapti pavojingų odos pokyčių priežastimi. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarinės saulės spinduliai yra pavojingiausi.
 
„Pirmieji saulės spinduliai gali pažeisti ne tik odos epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Pavasarinė saulė yra pavojingesnė dėl aštresnio spindulių kritimo kampo. Žmogaus sveikatai pavojingiausi UVB ultravioletiniai spinduliai. Be to, pavasarį oda yra kur kas jautresnė“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vedėja-farmacininkė Edita Stankevičiūtė.
 
Jos teigimu, pagal odos tipą galima spręsti, kokį laiko tarpą galima praleisti saulėje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad saulės spinduliai pavojingiausi šviesią (I ir II odos tipo) turintiems, vaikams ir senoliams.
 
„Oda pagal jautrumą saulei skirstoma į keturis odos tipus. I-ojo ir II-ojo odos tipo žmonės ypatingai turėtų pasisaugoti pirmųjų saulės spindulių. I-ajam odos tipui priskiriami žmonės turintys blyškią, strazdanotą odą, rusvus ar šviesius plaukus, mėlynas arba žalias akis. Jie itin sunkiai įdega, dažniausiai raudonai. II-ojo tipo oda yra taip pat jautri, saulėje galima būti ne ilgiau nei 20 min “, – teigia E. Stankevičiūtė.
 
Farmacininkė pridūrė, kad odai itin kenksmingas ilgas buvimas saulėje nenaudojant apsauginių priemonių.
 
„Pavasarį į vaistinę dažniau užsuka moterys, besiskundžiančios odos išsausėjimo, sudirgimo, pleiskanojimo. Dažniausiai tai pasekmė ultravioletinių spindulių poveikio dėl per ilgo mėgavimosi  pavasarine saule, todėl oda išsausėjo, neteko drėgmės, susidarė laisvieji radikalai, kurie paveikė odos ląsteles“, – pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ specialistė.

 
Norint išvengti pavojingo saulės poveikio odai, svarbu pasirinkti tinkamas apsaugines priemones.
 
„Kremai, pieneliai, aliejai, purškikliai, kurių sudėtyje yra UV filtrai, saugantys žmogaus odą nuo nudegimą sukeliančių UVB spindulių, poveikio ir žymimos SPF. Apsaugos priemonės nuo saulės  visiškai veiksmingos pirmąsias 2 valandas, joms praėjus – apsauga mažėja. Todėl reikėtų kas 2 valandas pakartotinai panaudoti apsauginę priemonę. Apsaugą rinktis reikėtų atsižvelgiant į odos tipą ir laiką ketinamą praleisti saulėje“, – pataria E. Stankevičiūtė.
 
„Gintarinės vaistinės“ farmacininkė priduria, kad kiekvienas iš mūsų turėtume turėti dvi nuo salės apsaugančias priemones: vieną ne mažesniu kaip SPF – 25  - pirmosioms deginimosi dienoms ir SPF – 15, kai oda jau apsipratusi su saule, šiek tiek yra įdegusi. Labai svarbu atsakingai pažiūrėti į apsaugą nuo saulės.  Kremus ir kitas priemones reikia rinktis pagal savo odą, ypač jei turite tam tikrų odos ligų. Svarbu atminti, kad norint kokybiškos apsaugos nuo saulės reikia kelių skirtingų kremų: kūnui, veidui ir, ką daugelis pamiršta, atskiro kremo po deginimosi.
 
Specialistų teigimu, saulės spindulių nereikėtų bijoti. Ypatingai norint turėti sveikus ir stiprius kaulus, dantis ir imunitetą, vitaminas D (kurio šaltinis yra saulė) organizmui yra būtinas, tačiau, anot specialistų, labai svarbu nepersistengti.
 
„Oda, veikiama saulės, gamina vitamino D tik 0,5 val. Vitamino D perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas, todėl vitamino D atsargų sukaupti organizmui nepavyks. Žmogui natūraliai sveikiausia vitamino D porcija pasigamina tada, kai jisai pabūna saulėje tiek, kad jo oda vos paraustų. Saulėje būti saugiausia 0,5-1 val. iki 11 val. ryto ir po 15 val. po pietų“, – sako E. Stankevičiūtė.
 
Atmintinė: kuo rizikuojate nesaikingai būdami lauke šviečiant kaitriai pavasarinei saulei?
 

• Fotodermatozės – tai odos ligos, kurias sukelia UV spinduliai. Dažniausios fotodermatozės yra fototoksinis dermatitas, polimorfinė šviesos dermatozė, fotoalerginis dermatitas, saulės dilgėlinė.
• Fototoksinis dermatitas – tai saulės spindulių ir cheminių medžiagų sukelta uždegiminė odos reakcija: oda parausta, patinsta, gali atsirasti pūslelės ar pūslės. Polimorfinė šviesos dermatozei būdingi odos bėrimai atvirose saulei kūno vietose, kurie atsiranda po kelių valandų ar keleto dienų. Saulės dilgėlinė – bėrimai raudonomis dėmėmis ir pūslėmis.
• Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kalogeno, kuris atsakingas už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Dėl to oda ne tik praranda grožį ir sensta ankščiau laiko, bet gali vystytis odos ligos, kaip aktitinės ar seborėjinės keratozės, formuotis pigmentinės dėmės.
• Stipresnis( iki pūslių ) nudegimas saulėje gali išprovokuoti nudegimo vietoje odos ligas ir po 10-15 metų, - gali atsirasti pigmentinės dėmes. Metams bėgant, žmonėms, kurie mėgo ilgai lepintis saulės spinduliais, gali pasireikšti priešlaikinis odos senėjimas – fotosenėjimas: odos išsausėjimas, daugybė smulkių bei gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės.