Atšilus orams daugelis žmonių susiduria su ne itin malonia problema – pagausėjusiu prakaitavimu. Tai normalus reiškinys, kuriuo kūnas kontroliuoja temperatūros pusiausvyrą. Turime gausybę priemonių, kurios padeda išvengti nemalonaus kūno kvapo ir kartu gali pakenkti mūsų sveikatai.

Dezodorantas ir antiperspirantas. Kuo jie skiriasi?

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Jolantos Liesienė portalui Delfi sakė, kad žmonės dažnai neskiria, kuo skirasi dezodorantas ir antiperspirantas. „Dezodorantai naikina bakterijas, antiperspirantai stabdo prakaitavimą. Dezodorantų sudėtyje pagrindinis komponentas yra konservantas – tam tikras antimikrobinis junginys. Tuo tarpu antiperspirantų sudėtyje yra aktyvios druskos, kurios „susiuva“ baltymo makromolekules, tokiu būdu užkimšdamos odos poras ir neleisdamos ištekėti prakaitui. Kadangi žmogus turi prakaituoti, kad neperkaistų jo kūnas, todėl dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Nuo 1972 m. JAV jie priskiriami bereceptinių vaistų grupei, Japonijoje – pseudovaistų kategorijai“, – paaiškino mokslininkė.

Kuomet perkate dezodorantą, labai atidžiai apžiūrėkite pakuotę ir buteliuką. Gamintojai mėgsta ant dezodorantų buteliukų mažomis raidelėmis užrašyti – „antiperspirantai“. Todėl dažnai pirkėjas šio užrašo net nepastebi.

Etiketės – ką jos mums sako?

Aliuminis. Aliuminis priskiriamas prie labai toksiškų medžiagų. Aliuminio sintetinės druskos užkemša odos poras ir blokuoja prakaito liaukas. Tai gali sukelti uždegimą, limfmazgių tinimą, o reguliariai naudojant gali sutrikti prakaito liaukų veikla. Mokslininkams jau pavyko įrodyti, kad dažnai naudojant dezodorantus-antiperspirantus pažasties srityje padidėja aliuminio koncentracija. Ši medžiaga patekusi į žmogaus organizmą, padeda vystytis vėžiui, gali trikdyti hormonų veiklą ar net pakeisti ląstelių struktūrą. Jis pažeidžia centrinę nervų sistemą, sutrikdo skydliaukės veiklą. Neseniai nustatyta, kad apsinuodijimas aliuminiu yra viena svarbiausių Alzheimerio ligos priežasčių.

Vienas iš įrodymų, jog pavojingos medžiagos dezodorantuose įtakoja krūties vėžio atsiradimą yra tas, kad krūties vėžys formuojasi būtent tose vietose arčiausiai pažasties.

Methyl-, butyl-, propyl-, ethyl. Manoma, kad parabenai (methyl-, butyl-, propyl-, ethyl-), kurie naudojami kaip konservantas dezodorantuose, turi įtakos vėžiniams susirgimams. Ši medžiaga giliau nei kiti konservantai įsigeria į odą ir lemia endokrininės sistemos pažeidimus: išaugęs estrogenų kiekis sukelia uždegimą, kuris gali išsivystyti į krūties vėžį. Atliekant tyrimus parabenų buvo rasta net motinos piene. Parabenai įsisiurbia į giliausius odos sluoksnius, absorbuojasi kraujotakos sistemoje ir taip kaupiasi organizmo audiniuose.


Kokios yra išeitys?

Ekologiškų prekių parduotuvės turi tikrai gausų asortimentą priemonių nuo prakaito. Jų sudėtyje esančios natūralios medžiagos efektyviai kovoja su nemaloniu kvapu ir neužkemša odos porų. Turbūt vienas iš populiariausių natūralių dezodorantų yra alūno akmenėlis.

Alūno akmenėlis (kristalas) - natūrali higienos priemonė, t.y. natūralus dezodorantas – kalio alūno druska, kuri ištirpusi ant odos efektyviai stabdo bakterijų dauginimąsi, todėl puikiausiai neutralizuoja prakaito kvapą, nesutrikdant natūralaus prakaitavimo proceso.

Atkreipkite dėmesį, jog rinkoje dažniausiai yra parduodami sintetiniai alūno akmenys, kurie gaminami iš amonio druskos sintezės būdu (jų kokybę dažnai išduota žema kaina), tačiau tai jokiu būdu nėra natūrali mineralinė druska! Taip pat labai svarbu žinoti, jog išoriškai šie du akmenys atrodo vienodai.

Atpažinti tikrąjį alūno akmenėlį galima iš prekės etiketės. Jei akmuo pagamintas sintetiniu būdu, rasite užrašą „AMMONIUM ALUM“, o prie natūralaus bus užrašas – „POTASSIUM ALUM“.

Naudojant šį akmenėlį, prakaito liaukos nėra užkemšamos, todėl nesutrinka prakaitavimas bei jo metu vykstantis toksinų šalinimas. Puikiai tinka ir vabzdžių įkandimo vietoms, nubrozdinimams tepti, dezinfekuoti, kraujavimo po skutimosi sustabdymui. Šis akmenėlis išsiskiria ekonomiškumu – naudojamas mažiausiai metus ir ilgiau.

Atkreipkite, kad dezodorantas turėtų ekologiškumo sertifikatą. Taip sumažinsite tikimybę, kad priemonėje vyrauja odai ir kūnui nereikalingos medžiagos bei nėra sveikatai pavojingų chemikalų.

Gaminta namuose. Moterys, mėgstančios gaminti kosmetiką, pačios pasidaro dezodorantų. Paprastai jų sudėtis būna labai paprasta: vanduo, mėgstamas hidrolatas, alūno milteliai bei eteriniai aliejai. Vietoj alūno kristalo gali būti dedamas kukurūzų krakmolas, kuris yra natūralus absorbentas, maistinė soda, kuri dezodoruoja. Dar galima įmaišyti aliejų, pavyzdžiui, vynuogių kauliukų ar kokosų. Paprastai tokie dezodorantai tepami kaip kremai.

Namų gamybos ar ekologiški dezodorantai tikrai nužtikrins apsaugos 24 valandas per parą. Jei vargina gausus prakaitavimas galbūt reikėtų atsisakyti kavos bei kitų gėrimų su kofeinu, kuris skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, vengti riebaus, aštraus maisto, stipraus alkoholio, nuo kurių prakaitas tampa nemalonaus kvapo, daugiau valgyti vaisių, daržovių, žuvies produktų.