Dantų gydymas gali paploninti jūsų piniginę. Daug pigiau ir paprasčiau būtų su dantų problemomis nesusidurti išvis, o tai padaryti galima skirtingais būdais: pasirūpinus gera burnos higiena ir... mityba.
 
Nustebsite sužinoję, jog net toks klasikinis dantų siaubas kaip saldainiai, jei valgomi saikingai, iš esmės yra nekenksmingas skanėstas. Priežodis „kas per daug – tas nesveika“ dantims galioja kaip niekam kitam. Juo labiau, kad yra daugybė kitų valgomų dalykų ir be saldainių, vienaip ar kitaip veikiančių mūsų dantų sveikatą. Svarbu žinoti kaip.
 
Braškės – gerai
 
Populiariausiose vasaros uogose yra obuolių rūgšties – natūralios emalį balinančios medžiagos. Taigi namuose galite labai paprastai pasigaminti švelnią dantų balinimo priemonę: sutrinkite braškę, sumaišykite su žiupsneliu valgomosios sodos, pakabinkite minkštu dantų šepetėliu ir įtrinkite dantis. Po penkių minučių nuvalykite viską šepetėliu, išskalaukite burną ir kurį laiką mėgaukitės baltesne šypsena. (Tik nepamirškite po to siūlu išsivalyti tarpdančių, kad juose neliktų įstrigusių braškių sėklyčių)
 
Pieno produktai – gerai
 
Pienas ir jo produktai yra pagrindinis iš maisto gaunamo kalcio šaltinis, o kalcis, kaip visi žinome, gyvybiškai svarbus dantų sveikatai. Kalcis – esminė sudėtinė dalis mineralo, vadinamo hidroksiapatitu. Kristalinis kalcio ortofosfato hidroksidas stiprina ne tik dantų emalį, bet ir kaulus (dantys formaliai nėra kaulas, tačiau ir vieni, ir kiti turi bendrų savybių).
 
Pieno produktuose, ypač sūryje, taip pat yra kazeino – tokio baltymo, kuris, kartu su kalciu, mokslininkų manymu, vaidina svarbų vaidmenį stabilizuojant bei atkuriant dantų emalį.
 
Becukrė kramtomoji guma – gerai
 
Tokia priemonė padeda valyti dantis labai specifiniu būdu – skatindama išsiskirti seiles. Seilės yra gamtos sumanyta priemonė nuplauti rūgštims, kurias gamina mūsų burnoje tarpstančios bakterijos, taip pat padengti dantis juos stiprinančiu kaliu ir fosforo junginiais. Be to, daugumos rūšių kramtomoji guma pasaldinama ksilitoliu – alkoholiu, mažinančiu bakterijų kiekį.
 
Geriau rinktis mėtinę kramtomąją gumą nei kokią nors kitą. Vienas dar 2011-aisiais atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, jog rūgštis, naudojama kuriant kai kurias vaisių skonio medžiagas, gali pakenkti dantims – tiesa, nedaug. Tiesą sakant, bet koks rūgštaus skonio maistas veikia dantis, bet seilių kiekis burnoje – kurį rūgštumams paprastai ir išprovokuoja, – pasirūpina ta problema.
 
Vanduo – gerai
 
Kaip ir seilės, vanduo padeda nuplauti nuo dantų cukrus ir rūgštis. Jame taip pat yra natūralaus fluoro – mineralo, saugančio dantis nuo erozijos, todėl dedamo į dantų pastą bei kai kuriuos burnos skalavimo skysčius, – junginių. Jų esama net kai kurių rūšių geriamajame šaltinio vandenyje buteliais, taip pat vandenyje iš čiaupo.
 
Ląstelienos gausus maistas – gerai
 
Lapinės daržovės bei kitas ląstelienos turtingas maistas gerina virškinimą, neleidžia įsišėlti „blogajam“ cholesteroliui, taip pat daro tikrus stebuklus mūsų dantims – labiausiai dėl to, kad privalome jas gerai sukramtyti.
 
Suvalgyti dubenį špinatų ar pupelių beveik tas pats, kas nuplauti mašiną automobilių plovykloje. Kramtymas skatina išsiskirti seiles, o ir pats maistas, kol kapojamas į smulkius gabalėlius, nušveičia dantis. Trumpai tariant, daržovės mums – kaip tie kramtomi skanėstai šunims, padeda valyti dantis. Tik neįsižeiskite.
 
Citrusiniai vaisiai – blogai
 
Citrusai ir jų sultys – gausus vitamino C bei kitų maistingųjų medžiagų šaltinis. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šie vaisiai naudingi mūsų sveikatai, bet tik ne dantims.
 
Ypač dideliu blogiu laikomos greipfrutų ir citrinų sultys. Jose tiek daug rūgščių, kad per ilgesnį laiką gali nuėsti dantų emalį.
2008 metais buvo atliktas eksperimentas, kurio metu ištraukti dantys buvo mirkomi įvairių citrusinių vaisių sultyse. Spėkite, kurios dvi sultys tąsyk pridarė daugiausia žalos?
 
Mažiausiai dantų emalį paveikė apelsinų sultys. Anot mokslininkų, taip yra dėl to, kad jose mažiau rūgščių. Be to, dauguma parduotuvėje parduodamų apelsinų sulčių yra pagerintos dantims reikalingu kalciu bei vitaminu D. Todėl gerkite jas į sveikatą, nepamirškite valytis dantų šepetėliu ir siūlu, ir viskas bus gerai.
 
Krekeriai – blogai
 
Rafinuoti angliavandeniai, kurių esama traškiuose sūriuose užkandžių sausainiuose bei daugumoje kitų rūšių krekerių, burnoje greitai virsta cukrumi, o ėduonį sukeliančioms bakterijoms tik to ir tereikia.
 
Be to, kramtomi krekeriai suminkštėja, ir ta košės konsistencijos masė aplimpa krūminius dantis, kaupiasi tarpdančiuose.
 
Jeigu dažnai užkandžiaujate krekeriais, galbūt reikėtų sunerimti. Tačiau jei mėgaujatės jais nuosaikiai, tai neturėtų sukelti ilgalaikių sveikatos problemų – bent jau kol kruopščiai valysite dantis. Tinkama burnos higiena, primena odontologai, gali išpirkti praktiškai visas jūsų dantims daromas nuodėmes.
 
Marinuoti agurkėliai – blogis
 
Rūgštis – paprastai acto, – yra esminis produktas marinuojant daržoves. Būtent ji suteikia marinuotiems agurkėliams tą dievišką rūgštelėjusį sūrų skonį. Ir būtent ji kelia potencialią grėsmę dantų emaliui.

 
2004-aisiais, kai mokslininkai tyrė Anglijos paauglių mitybos įpročius, marinuotos daržovės buvo pripažintos kietuoju maistu, dažniausiai siejamu su dantų susidėvėjimu. Valgant jas dažniau kaip kartą per dieną dantų problemų tikimybė padidėja maždaug 85 procentais.
 
Laimė, dauguma žmonių taip dažnai marinuotais agurkėliais neužkandžiauja, o retai mėgaujantis jais jokio pastebimo neigiamo poveikio dantims nebūna.
 
Ledinukai – blogai
 
Būtų nesąžininga nepripažinti, kad ledinukai, skirtingai nei minkšti kramtomieji saldainiai – pavyzdžiui, irisai, – taip neaplimpa dantų. Tačiau ir jie turi trūkumų.
 
Saldainius su šokoladu mes sukramtome greitai, tad jų likučius seilės palyginti lengvai nuplauna. Ledinukai gi tirpsta iš lėto ir mirksta burnoje daug minučių be pertraukos. Tai suteikia bakterijoms daugiau laiko gaminti kenksmingą rūgštį. Bet ir tai dar ne visas blogis: gaminant daugumą ledinukų naudojama citrinos rūgštis.
 
Nereikėtų pamiršti ir to, kad jei neatsargiai kąsite kietą ledinuką, galite nusilaužti dantis, tokios žalos visa pasaulio dantų pasta ir siūlai nebeatitaisys.
 
Limonadas – blogai
 
Jau seniai ne paslaptis, kad nesaikingas saldžių gazuotų gaiviųjų gėrimų vartojimas gali sukelti dantų ėduonį. Kiek mažiau žinomas faktas yra tai, jog visokiuose limonaduose randamos rūgštys dantims kenkia net labiau, nei cukrus. Tai reiškia, kad net plačiai išreklamuoti žinomų gamintojų becukriai dietiniai limonadai, kuriuose yra citrinos ir fosforo rūgščių, dideliais kiekiais gali lemti dantų emalio eroziją.
 
Jeigu jau negalite gyventi be saldžiųjų burbuliukų, bent padarykite sau paslaugą ir gerkite limonadą valgio metu, o ne vieną. Maistas padės neutralizuoti rūgštis ir jos mažiau veiksi dantis.
 
Sporto gėrimai – blogis
 
Daugeliui žmonių izotoniniai sporto ir energiniai gėrimai atrodo nebloga alternatyva nesveikiems saldiems limonadams. Bet mūsų dantims tai toks pat blogis – viena ar kita, jokio skirtumo. Šiuose gėrimuose taip pat yra rūgščių, ir potencialiai jie gali dar smarkiau pažeisti dantis.
 
2008 metais amerikiečiai mokslininkai iš Ajovos universiteto atliko eksperimentą. Jie 25 valandas mirkė dantis keliuose skirtinguose gėrimuose, o tada matavo emalio susidėvėjimą. Pavojingiausias pasirodė esąs geltonųjų ir žaliųjų citrinų skonio sporto gėrimas, paskui sekė populiarus energinis gėrimas ir, galiausiai, garsiausias iš saldžių gazuotų gaiviųjų gėrimas – tiek įprastas, tiek ir dietinis.
 
Vynas – blogai
 
Kaip sako mokslininkai, bet koks gėrimas, kurio nenorėtumėte išlieti ant baltos staltiesės, taip pat dažo ir jūsų dantis. Vadinasi, raudonasis vynas, turintis chromogenais vadinamų medžiagų, irgi palieka dėmių ant dantų. Dar daugiau: raudonajame vyne esantys taninai džiovina burną, daro dantis lipnius, tad visokios apnašos prie jų prilimpa lengviau.
 
Ką ten raudonasis – nudažyti dantis gali net baltasis vynas. Tiek vienos, tiek kitos spalvos vyne yra eroziją sukeliančių rūgščių. Jos sudaro visas sąlygas kitiems gėrimams bei maistui palikti giliai prasiskverbiančių dėmių ant dantų.
 
2009 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog juodoji arbata nudažo karvės dantis (mat būtent jos buvo panaudotos eksperimentui) daug smarkiau, jei prieš tai jie buvo išmirkyti baltajame vyne. Mirkymas vandenyje tokio efekto nedarė.
 
Kramtomieji saldainiai – blogai
 
Kuo lipnesnis saldainis, tuo jis kenksmingesnis jūsų dantims. Itin klampūs irisai, karamelės ar vaisiniai kramtomi saldainiai limpa prie dantų ir tarp dantų ir pasilieka ten ilgą laiką sudarydami sąlygas burnos bakterijoms puotauti visu tuo susikaupusiu cukrumi. O bakterijos degina cukrų, kad pagamintų rūgštį. Rūgštis tirpdo apsauginį dantų emalio sluoksnį ir taip sukelia ėduonį.
 
Lipnūs, daug cukraus turintys ir rūgštūs saldainiai – trigubas smūgis dantims, nes, viena vertus, sudaro saldžią terpę kenksmingoms bakterijoms daugintis, o kita vertus turi pakankamai rūgščių, kad praėsdintų emalį.
 
Kava – blogai
 
Neabejotinai pastebėjote tas bjaurias rudas dėmes, išryškėjančias ant kavos puodelių sienelių? Tad nereikės ilgai aiškinti, kaip, gerdami kavą, nusidažote dantis.
 
Tiesą sakant, kavos dėmės yra net sunkiau įveikiamos nei tabako. Vienas tyrimas, kurio metu buvo lyginamas rūkymo ir kavos poveikis dantims, parodė, jog kavos dėmės labiau nepasiduoda dantų pastai ir šepetėliui, o jeigu yra profesionaliai išbalinamos, dantys po to greičiau vėl pagelsta.
 
„Dažyti“ dantys ne tik negražu, kavos dėmės ant jų būna lipnios, taigi pritraukia maisto dalelių ir bakterijų.
 
Arbata – blogai
 
Arbata tik atrodo švelnesnė, ramesnė kavos pusseserė. Dantims jos, deja, vienodai blogos. Kai kurios juodosios arbatos rūšys dažo net labiau nei kava.
 
Kaip ir raudonasis vynas, juodoji arbata turtinga taninų, – štai dėl ko ji palieka dėmių. Todėl natūralu, kad mažiau taninų turinčios arbatų rūšys, tokios kaip žalioji, baltoji, žolelių, šypsenai kenkia mažiau. Tiesa, žolelių arbata gal ir turi kitą trūkumą: vienas tyrimas parodė, kad ji sukelia gerokai didesnę dantų emalio eroziją nei juodoji arbata.