Apie valgymo dažnumą ir porcijų dydį sklando daugybė skirtingų nuomonių. Vieni sako, kad valgant dažnai mažomis porcijomis, pagerėja virškinimas. Kiti atkerta priešingai ir teigia, kad geriau valgyti rečiau, bet po daugiau, nes taip išsaugomas organizmo alkio ir sotumo pojūtis. Kaip yra iš tiesų?

Kiek žmonių, tiek nuomonių

Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai paplitusi nuomonė, kad norint išlikti sveiku, kasdienę mitybą reikėtų suskirstyti į tris didelius valgymus – pusryčius, pietus ir vakarienę. Šis įsitikinimas kyla iš kultūrinių normų ir ankstyvųjų epidemiologinių tyrimų.

Vis dėlto, pastaraisiais metais ekspertai ėmė keisti požiūrį ir teigti, kad norint išvengti lėtinių ligų ir numesti svorio, geriausia valgyti mažesnes porcijas, bet dažniau. Dietologai pastebi, kad  vis daugiau žmonių keičia savo mitybos įpročius.

Pasisakantieji už pastarąjį mitybos būdą teigia, kad toks valgymo būdas gali:

• pagerinti sotumo jausmą,
• pagerinti medžiagų apykaitą,
• užtikrinti optimalų energijos lygį organizme,
• stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje,
• padėti išvengti persivalgymo.

Ir nors keletas tyrimų tai patvirtina, tačiau kiti nerodo jokios pastebimos naudos. Iš tiesų atvirkščiai, kai kurie tyrimai rodo, kad naudingiau gali būti laikytis trijų didesnių porcijų mitybos režimo.

Prieštaringi tyrimai

Ankstyvieji epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dažnesnis valgymas gali pagerinti lipidų (riebalų) kiekį kraujyje ir sumažinti širdies ligų riziką. Remdamiesi šiais tyrimais daugelis ekspertų pataria valgyti dažniau, bet po mažiau.

Be to, vienoje apžvalgoje, paskelbtoje Amerikos širdies asociacijos žurnale „Circulation“ teigiama, kad, remiantis epidemiologiniais tyrimais, dažnesnis valgymas susijęs ir su mažesne diabeto bei kraujagyslių ligų rizika.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tyrimai visus laurus atiduoda dažnam maitinimosi režimui, tačiau gilinantis toliau ir retesnis (3 kartų) mitybos režimas turi savų privalumų. Pavyzdžiui, viename tyrime buvo lyginamas trijų valgymų per dieną ar šešių mažesnių, dažnesnių valgymų poveikis kūno riebalų kiekiui ir jaučiamam alkiui. Abi grupės gavo pakankamai kalorijų, kad išlaikytų esamą kūno svorį, naudodamos tą patį makroelementų kiekį.

Tyrimo pabaigoje paaiškėjio, kad abiejų grupių energijos sąnaudos ir kūno riebalų netekimas skirtiasi. Įdomu tai, kad tų, kurie per dieną valgė šešis mažesnius patiekalus, alkio lygis ir noras valgyti padidėjo, palyginti su tais, kurie valgė tris didesnius patiekalus per dieną.

Nors abiejose grupėse buvo kontroliuojamas suvartojamų kalorijų kiekis, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad tie, kurie valgo dažnai, yra labiau linkę suvartoti daugiau kalorijų nei tie, kurie valgo rečiau.

Kiekvienam savo

Remiantis pateiktais tyrimais, nėra jokių svarių įrodymų, kad vienas mitybos modelis būtų pranašesnis už kitą. Abu mitybos modeliai gali būti naudingi, jei pagrindinis dėmesys skiriamas sveikos mitybos įpročiams. Žinoma, prieš renkantis sau tinkamiausią mitybos režimą, visų pirma derėtų atsižvelgti į asmeninius sveikatos negalavimus, bei šeimos ligų istorija.

Žurnale „Nutrition in Clinical Practice“ paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad tam tikroms pacientų grupėms gali būti naudingas 6-10 nedidelių, dažnų valgymų režimas, pavyzdžiui:

• anksti pajuntantiems sotumo jausmą,
• bandantiems priaugti svorio,
• sergantiems gastropareze,
• Kenčiantiems nuo nemalonių virškinamojo trakto negalavimų sukeliamų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas ar pilvo pūtimas.

Tuo tarpu maitintis tris kartus per dieną patariama žmonėms, kuriems:

• sunku pajusti sotumą,
• nori išmokti sąmoningo valgymo
• gyvena įtemptą gyvenimą ir gali neturėti laiko suplanuoti ir paruošti kelis sveikus, mažus patiekalus per dieną.