Mikrobų yra visur, todėl apsauga nuo infekcijų tiesiog neegzistuoja.

Taip, mikrobų iš tiesų yra visur, tačiau toli gražu ne visi mikrobai sukelia ligas. Šiuo atveju svarbus mikroorganizmų virulentiškumas arba kitaip – toksinis poveikis ir kenkėjų kiekis: kuo daugiau jų pateks į organizmą, tuo labiau tikėtina užsikrėsti infekcija. Dar vienas labai svarbus punktas – žmogaus imuninės sistemos būklė. Sunkiausiai infekcijas išgyvena vaikai, kurių imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs ir senyvo amžiaus žmonės, kurių imunitetas jau nusilpęs. Į rizikos grupę priskirti reikėtų ir tuos, kurie vartoja stiprius vaistus arba nuolatos jaučia stresą ar nuovargį.

Steriliuose namuose mikrobų nėra

Sterilių namų paprasčiausiai negali būti, nes juose gyvena žmonės, o kiekvieno žmogaus organizme, o taip pat ir ant kūno paviršiaus yra daugybė mikrobų. Žinoma, galima visą gyvenimą pašvęsti nuolatiniam tvarkymuisi, tačiau tai būtų labai varginantis ir neefektyvus būdas kovoti su mikrobais. Kur kas paprasčiau ir veiksmingiau tiesiog pasirūpinti savo kūnu: atsikratyti toksinų ir stiprinti pagrindinį ginklą prieš mikrobus – imunitetą. Būtent imunitetas veikia kaip skydas, sustabdantis visus nematomų priešų puolimus. Dažniau išeikite pasivaikščioti gryname ore, sveikai ir reguliariai maitinkitės, o namuose nepamirškite valyti dulkių (ypatingai pakampėse), auginkite daugiau augalų (jie padeda išvalyti orą) ir vėdinkite kambarius.

Išorinę infekciją išduoda simptomai, o vidinės pastebėti neįmanoma.

Žmogaus organizme esančios bakterijos gali veikti dvejopai: nepadaryti jokio poveikio sveikatai arba sukelti infekciją. Kitaip tariant, ta pati bakterija gali būti ir visiškai nekenksminga, ir labai pavojinga. Pavyzdžiui, žmogaus tonzilėse gyvena sąlyginai patogeninis stafilokokas. Kol imuninė sistema pakankamai stipri, mikrobas neturi galimybės pasireikšti, tačiau apsauginėms organizmo funkcijoms susilpnėjus, jis gali pradėti sparčiai daugintis ir sukelti anginą su visais kitais šalutiniais simptomais. Jei  nemalonūs simptomai (pavyzdžiui gerklės skausmas, nosies užgulimas) pasikartoja nuolatos, galima įtarti latentinę infekciją, kuri nesunkiai diagnozuojama šiuolaikinėse laboratorijose.

Marlės tvarstis ant burnos – geriausia apsaugos priemonė

Marlinis tvarstis gali padėti nebent gripo ar ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos metu, tačiau jis turi būti reguliariai keičiamas kas 2-3 valandas. Na ir žinoma, nepamirštant kitų apsaugos priemonių: imuniteto stiprinimo, reguliaraus namų valymo bei vėdinimo ir t.t. Tačiau nuo kasdienių bakterijų marlė apsiginti nepadės, o ir gintis nėra reikalo, jei pakankamai rūpinatės savo sveikata ir imunitetu.

Jei temperatūra aukšta, sergantįjį reikia šiltai apmuturiuoti, kad bakterijos išeitų kartu su prakaitu.

Jei temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai, žmogaus nereikėtų šiltai apmuturiuoti. Priešingai, reikėtų leisti kūnui “kvėpuoti”, kad šilumos perteklius laisvai pasišalintų per odą. Labai naudinga paskatinti prakaitavimą. Tai galima padaryti paracetamolio pagrindu pagamintų vaistų pagalba arba liaudiškomis priemonėmis: arbata su avietėmis, bruknėmis, spanguolėmis ir t.t. Ligos metu oda padeda kepenims iš organizmo pašalinti toksinus ir žmogus ima jaustis geriau.