Vasara – atostogų metas, kuomet norisi atsitraukti nuo darbų ir smagiai praleisti laiką. Vis dėlto, pramogaujant gamtoje ir keliaujant, vertėtų nepamiršti, kad kaitri saulė iš organizmo pareikalauja daug resursų, todėl ypač svarbu papildyti vandens atsargas. Šį kartą dalijamės patarimais, kaip atskirti, kad organizmui trūksta vandens.
Kas sukelia dehidrataciją?
Dehidratacija pasireiškia tada, kai netenkame daugiau skysčių, nei organizmas jų pasisavina. To pasekoje, organizme ima trūkti vandens įprastoms funkcijoms atlikti.
Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas vandenį itin greitai išgarina karščių metu, tačiau svarbu suprasti, kad egzistuoja dar keletas veiksnių, kurie paskatina skysčių praradimą. Pavyzdžiui:
- diabetas,
- viduriavimas,
- saulės smūgis,
- didelis fizinis krūvis,
- pakilusi kūno temperatūra,
- diuretinių vaistų vartojimas.
Pavojingiau nei daugelis galvoja
Vos Lietuvą pasiekia karščio banga, socialiniuose tinkluose pasipila gydytojų įspėjimai vartoti kuo daugiau skysčių ir visai ne be reikalo.
Stipri ir ilgalaikė dehidratacija gali sukelti sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, traukulius, smegenų pabrinkimą, inkstų nepakankamumą, šoką, komą ir net mirtį.
Įsidėmėkite
Tai, kad organizme trūksta skysčių gali išduoti šie ženklai:
- galvos skausmas,
- galvos svaigimas,
- mieguistumas,
- šlapinimosi sumažėjimas,
- tamsiai geltonos ar gintaro spalvos šlapimas,
- sumažėjęs odos elastingumas,
- burnos ir gleivinės (lūpų, dantenų, šnervių) sausumas,
- žemas kraujospūdis.
Asmeniui per dieną reikalingas skysčių kiekis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant amžių ir svorį. Dažniausiai, jaunesniam nei 65 metų suaugusiam žmogui reikia 30 mililitrų skysčių vienam kilogramui svorio, o vyresniam nei 65 metų asmeniui – 25-30 mililitrų skysčių vienam kilogramui svorio.
