Dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje ligų. Su ja susiduria maždaug 90–95 % visos populiacijos. Dėl tokio „populiarumo“  apie jos priežastis ir pasekmes prikurta daugybė mitų, kurie, deja, su realybe kartais neturi nieko bendra.

Juodi taškai ant dantų – tai ėduonis

Jeigu valant dantis šios dėmelės neišnyksta – taip, tai korozija ir pigmentų nusėdimas gilesniuose emalio sluoksniuose. Tokiu atveju ėduonis „miega“. Gali būti, kad kažkada iš tikrųjų taps aktyvus, tačiau daugelis žmonių tokių dėmelių turi visą savo gyvenimą. Jeigu jos matomos ir gadina šypseną, dantys taisomi, atliekamas estetinis plombavimas.

Išvada: ne kiekvieną tamsią dėmę reikia gydyti. Jeigu neskauda – valgykite ir džiaukitės į sveikatą. Nepamirškite apsilankyti pas stomatologą kartą per pusę metų: jis viską žymėsis ir kontroliuos situaciją.

Dantų ėduonies profilaktikai svarbu pastos kiekis

Galima vienu kartu sunaudoti nors ir visą jos tūbelę, tačiau jei dantys valomi netinkamai, naudos nebus. Daug pastos nereikia – užtenka tiek, kiek užspaudžiame per šepetėlio galvutės ilgį.

Šiuolaikinėse gerai žinomose pastose yra pakankamai fluoro, reikalingo dantų emaliui. Svarbiausia yra ne tai, kiek jos sunaudojate, o kaip dažnai ir kaip valotės dantis. Paprastai tai trunka 2–3 minutes. Valymo taisyklės paprastos: dantis reikia valytis vertikaliai – nuo dantenų iki dantų galiukų (ir ne atvirkščiai, nes apnašas „sušluosite“ po dantenomis).

Taip išvalyti reikia visus dantis. Sukamieji judesiai daromi tik pačioje pabaigoje. Nepamirškite nuvalyti liežuvio ir tarpdančių.

Išvada: pastos išspauskite tik tiek, kiek reikia, dantis valykitės taisyklingai.

Dantis reikia valyti kaip galima dažniau

Kaip ir visais kitais atvejais, nereikia pamiršti saiko. Dantis išsivalyti užtenka 2–3 kartus per dieną, tad nepersistenkite. Ypač gąsdina tai, kad žmonės šventai tiki balinamųjų pastų galia. Jeigu norite gražios šypsenos – geriau kreipkitės į specialistus.

Piktnaudžiaudami tokiomis priemonėmis rizikuojate pažeisti emalį, ypač tuo atveju, jeigu valotės dantis netaisyklingai. Gali atsirasti defektų: tai reiškia, kad vis tiek teks kreiptis į gydytoją ir dar gerokai papurtyti savo piniginę.

Įsigykite keletą skirtingų pastų. Jeigu norite patikrinti, ar gerai išsivalote dantis, vaistinėje nusipirkite specialių tablečių – jos nudažys tas vietas, kurioms skyrėte per mažai dėmesio. Jeigu dantis ėmėte valyti dažniau dėl blogo burnos kvapo, be gydytojo konsultacijos neapsieisite. Halitozės priežasčių gali būti begalės: nuo išorinių iki vidinių.

Išvada: dantis valykitės taisyklingai, ne dažniau nei 2–3 kartus per dieną. Jeigu rezultatas jūsų netenkina, kreipkitės į specialistus.

Netekti vieno danties – ne bėda

Nelygu, kaip pažiūrėsite. Pasaulio mastu tai smulkmė, tačiau jums – didžiulis nuostolis. Maži dantų sistemos pokyčiai po vieną nevaikšto. Kiekvienas dantis atlieka savo vaidmenį. Pašalinus vieną iš jų, iki tol jam tekęs krūvis paskirstomas visiems likusiems. Perkrova gali sukelti patologinius dantų, kaulų ir žandikaulio pokyčius, o tai savo ruožtu baigsis diskomfortu, skausmais, pakitusiu sąkandžiu, artritu arba artroze.

Gydymas paprastai trunka labai ilgai. Šalimais esantys dantys pasislenka, daugeliui žmonių bėgant laikui išsivysto parodontozė – tai situaciją apsunkina, nes gydyti tenka iš karto kelis susirgimus. Netekęs danties žmogus negali sukramtyti maisto taip gerai, kaip anksčiau: jis renkasi, su kuria puse tą daryti patogiau, tad sistema išsiderina: viena dalis dirba, kita ilsisi. Savaime suprantama, dantys labiau nusitrina vienoje pusėje, o esantys kitoje gali pasislinkti taip, kad nebeliks tarpo ten, kur buvo išrautas dantis. Žinoma, taip nutinka ne visiems, bet pasitaiko.

Išvados: saugokite dantis, gydykite, jeigu reikia. Apsvarstykite protezavimo galimybę.

Dantų problemos yra paveldimos

Jeigu tėvų dantys nesveiki, ir jūs patys susiduriate su tokia problema, nereikia visos kaltės suversti paveldimumui. Egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių ėduonies atsiradimą. Nenumokite ranka į profilaktiką, periodiškai apsilankykite pas stomatologą – daug kas priklauso nuo jūsų pačių. Ankstyvosiomis stadijomis šią ligą išgydyti daug lengviau.

Apibendrinimai ir išvados:

• Valytis dantis reikia dukart per dieną. Po valgio galima maždaug 10 minučių kramtyti gumą.
• Nepamirškite naudoti dantų siūlo ir specialaus burnos skalavimo skysčio, nes vien šepetėlio visavertei burnos priežiūrai nepakanka.
• Būtina reguliariai apsilankyti pas stomatologą, net jeigu nejaučiate skausmo ar nepastebite kokių nors pokyčių.
• Dantų šepetėlį reikėtų keisti kas 3 mėnesius.
• Neapsiribokite tik minkštu maistu: vartokite kietus vaisius ir daržoves.
• Ankstyvuosius ligos požymius gali pastebėti tik gydytojas. Jis paskirs atitinkamą gydymą.
• Dantims ypač kenkia staigūs temperatūros pokyčiai: išgėrę puodelį karštos kavos ledų geriau atsisakykite.

Stomatologija sparčiai žengia į priekį, gerų specialistų ir gydymo būdų vis daugiau. Vis dėlto geriausias gydymas – tai profilaktika!