Senovės graikai ir romėnai maudynes laikė labai svarbia civilizuoto žmogaus gyvenimo dalimi. Valstybinės ir privačios pirtys tais laikais buvo labai plačiai paplitęs reiškinys. Žmonės mokėjo vertinti ne tik švarą, bet ir maudynių teikiamus malonumus. Šiandien, kai jais praktiškai būtų galima mėgautis kone kiekvienuose namuose, deja, dažniausiai pirmenybė teiktina visai kitoms procedūroms.

Gera žinoma, kad vonios gali ne tik gydyti, bet ir padėti išsaugoti grožį. Jos naudotos mažinti raumenų skausmams, sumažinti nervinę įtampą, odos sudirgimus, svorį ir išvalyti organizmą.

Šiandien nebereikia nė kojos iškelti iš namų – vonia yra praktiškai kiekvienuose namuose. Vis dėlto mūsų dinamiškame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje maudynėms vonioje nelieka laiko – mes tiesiog nusiprausiame po dušu ir vėl kimbame į darbus. Yra ir kitų priežasčių – kai kam šis malonumas atrodo labai brangus, be to, entuziazmo neprideda ir tai, kad tenka šveisti žolių ir aliejų likučius. Savaime suprantama, niekas papildomo darbo nenori.

Žolelių vonios ar dušas?

Įsivaizduokite sceną – jūs esate vonios kambaryje. Užsidegėte žvakutes, įsijungėte mėgstamą muziką ir pripylėte vonią šilto vandens. Įdedate muslino maišelį su žolėmis, nusirengiate ir įlipate. Lėtai panyrate, galvą pasidedate ant rankšluosčio. Atsipalaiduojate ir imate trinti kūną maišeliu su žolėmis, įkvepiate rožių arba levandų aromato. Įtampa, skausmas ir visi rūpesčiai lieka vonioje. Jūs ištraukiate kamštį ir viskas nuteka į kanalizaciją. Juk tai puiku?

Jeigu norite maudytis po dušu, galite taip pat naudoti žoleles. Užpilkite maišelį su žolėmis verdančiu vandeniu ir palikite 10 minučių. Įpilkite į tą patį indą šalto vandens, išsitrinkite „arbata“ visą kūną, arba tiesiog pririškite maišelį prie dušo – tegul vanduo teka kiaurai. Tada patrinkite kūną drėgnu maišeliu.

Daugelis prieskonių iš jūsų virtuvės atsargų gali būti naudojami patiems įvairiausiems žolelių mišiniams. Galimi šimtai kombinacijų. Daugelis tikriausiai gūžtelės pečiais – juk būna įsigyti specialios vonios druskos, tad kam vargintis? Niekas nesako, kad pirktinės priemonės yra blogos, tačiau jų kvapo niekaip nesulyginsi su natūralių žolelių švelniu aromatu. Jeigu sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis, geriau pasikonsultuokite su savo gydytoju ir neprasidėkite su savigyda.

Vonios – tai viena iš labiausiai žmogaus organizmą veikiančių priemonių. Mūsų dienomis, be sveikos mitybos ir homeopatinių preparatų, vis daugiau dėmesio ir susižavėjimo sulaukia gydomosios vonios. Ir tai visiškai nenuostabu – juk žmonija jau ne amžių ir ne du džiaugiasi žolelių ir vandens procedūrų teikiamais privalumais.

Pavyzdžiui, vonios su ramunėlių nuovirais ir arbatomis ramina sudirgusią odą, mažina nervingumą ir raumenų skausmus. Eukaliptai padeda atsiverti poroms ir valo kvėpavimo kanalus. Imbieras gi veikia kaip puiki raminamoji priemonė.

Kulinarijoje juozažolių dedama į įvairias salotas, vištienos sultinį, jos naudojamos kaip paukštienos ir avienos prieskonis, yra vienas iš pagrindinių kai kurių likerių sudedamųjų dalių. Vonios su juozažolėm valo odą, pasižymi antiseptiniu poveikiu.

Levandos ir rozmarinai daro odą švelnią ir šilkinę. Sąrašą galima tęsti iki begalybės – vienos žolelės tonizuoja, kitos – ramina. Tereikia žinoti, kokia tiks kiekvienu konkrečiu atveju.

Vandens terapija

Vandens temperatūra taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Jogai mano, kad ji turi būti maloni, nekelianti diskomforto. Patikrinti ją galima nuleidus į vandenį alkūnę.

Šaltos vonios puikiai stimuliuoja žmogaus organizmą. Jeigu jūs pavargote, geriau pradėti nuo šilto vandens ir po truputį pereiti prie šalto. Savaime suprantama, šaltame ilgai būti nerekomenduojama.

Labai karštose arba šaltose voniose negalima maudytis pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms ir tiems, kurie serga nervų sistemos ligomis arba hipertonija.

Patalpos temperatūra turi būti 22–30 laipsnių. Šiltos ir karštos vonios mažina raumenų ir sąnarių skausmus, nes padeda atsipalaiduoti.

Poilsis po vonios tik pagerina rezultatus. Karštos vonios atveria poras ir stimuliuoja toksinų šalinimąsi iš organizmo. Vėsus dušas jas sutraukia.

„Citrusinis stebuklas“

Siūlome nesudėtingą receptą. Jums reikės:

• 2 apelsinų;
• 2 citrinų;
• 2 cinamono lazdelių;
• 10 gvazdikėlių;
• 5 šakelių šviežių rozmarinų;
• 2 stiklinių šilto pieno.

Supjaustykite citrinas ir apelsinus, žieveles šiek tiek sugniaužkite, kad būtų daugiau aromato. Gvazdikėlius ir rozmarinus naudokite taip, kaip yra.

Prieskonius sudėkite į vonią ir pripilkite ją karšto vandens, leiskite pastovėti.

Kai vanduo atvės iki malonios temperatūros, įpilkite į ją pieno – jis suteiks odai šilko švelnumo. Mėgaukitės!