Kaip skaityti odos priežiūros priemonių etiketes?

Atėjus į parduotuvę, akys apraibsta nuo prekių gausos. Kaip išsirinkti tinkamą kosmetikos priemonę? Norėtųsi tikėti, kad visos jos kokybiškos ir visos tiks, tačiau taip nebūna. Tokiais atvejais patariama skaityti, kas parašyta ant etiketės. Deja, neretai jos daugeliui iš mūsų visai nieko nesako, tarytum būtų parašytos keista ir nesuprantama kalba. Kaip jas iššifruoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirkinys jūsų nenuviltų ir pinigai nebūtų išmesti kaip į balą? Štai keli patarimai ir pastabos.

Komponentai, kurie ant prekės pakuotės nurodomi pirmi, yra didžiausios koncentracijos

Odos priežiūros produkcijos gamintojai turi ant pakuotės nurodyti komponentus jų koncentracijos mažėjimo tvarka – nuo didžiausios iki mažiausios. Tai reiškia, kad komponentai, kurių vienoje ar kitoje priemonėje yra daugiausiai, visada atsiduria sąrašo priekyje.

Jeigu nusipirkote organinį prausiklį (bent taip nurodyta pavadinime), tačiau sąrašo pradžioje matote Sodium Lauryl Sulfate, arba tiesiog SLS, turite suprasti, kad tai – gana agresyvi prausimosi priemonė.

Išimtį sudaro tie atvejai, kai komponentai klasifikuojami kaip medicininiai preparatai (pavyzdžiui, Retin A). Tokie komponentai nurodomi sąrašo pradžioje nepriklausomai nuo jų koncentracijos.

Kai kurių toksiškų komponentų gali būti preparate visiškai mažytėmis dozėmis

Komponentai, nurodomi sąrašo gale, paprastai įvardinami kaip „mikroelementai“. Gali būti, kad iš tiesų kai kurių cheminių elementų, pavyzdžiui, parabenų (metilparabenų, etilparabenų, propilparabenų ir butilparabenų) priemonės sudėtyje yra taip mažai, kad ji nepridarys jums jokios žalos, nepakenks grožiui ir sveikatai. Tačiau jeigu naudosite daug produktų, kurių sudėtyje yra tokių komponentų, pasekmės gali būti sunkiai prognozuojamos.

Tik pirmieji 33 % komponentų turi reikšmę

Taisyklės esmė ta, kad maždaug 90 % visų atvejų odos priežiūros priemonės poveikis priklauso nuo 33 % pirmųjų komponentų. Paprasčiau tariant, labiausiai tikėtina, kad du trečdaliai tolesnių komponentų tėra mikroelementai. Jeigu ant etiketės nurodoma 25 ingredientai, produkto pagrindą sudaro tik pirmieji aštuoni komponentai. Likusieji 17 greičiausiai darys tik nežymų poveikį. Jeigu „efektyvūs“ vaistažolių ekstraktai nurodomi tik gale, galima suabejoti tokios priemonės veiksmingumu.


Etiketes skaityti galima ir kitaip: padalinkite nurodytus komponentus į tris dalis. Pirmoji paprastai sudaro nuo 90 iki 95 % viso produkto, antroji – nuo 5 iki 8 %, trečioji – 1–3 %.

Aktyvių kompenentų turi būti ir efektyvi koncentracija

Vienas iš svarbiausių dalykų skaitant odos priežiūros priemonių etiketes – suprasti, kokie komponentai įeina į pasirinkto produkto sudėtį, ir kokios jie turėtų būti koncentracijos, kad pasiektumėte pageidaujamo efekto. Labai paprastas ir gyvenimiškas pavyzdys: jeigu jūs nusprendėte nusipirkti mineralinį apsauginį kremą nuo saulės, ieškokite sudėtyje cinko oksido ir/arba titano dioksido, kuris būtų išskirtas kaip aktyvusis komponentas, arba, kraštutiniu atveju, būtų pačioje sąrašo pradžioje. Tiek vieno, tiek kito koncentracija turėtų būti ne mažesnė kaip 7 %.

Jeigu mokate didelius pinigus už priemonę, kuri (bent jau teoriškai) turėtų skatinti regeneracinius odos procesus ir lėtinti jos senėjimą, tada jos sudėtyje tikrai turi būti aktyviųjų ingredientų su antioksidacinėmis savybėmis, ir tie komponentai bus nurodyti ne sąrašo gale, o išskirti kaip aktyvieji arba atsidurs sąrašo pradžioje.

Išimtis – „slaptos“ formulės, kurių neturi žinoti konkurentai. Tokiu atveju priemonės sudėtis ir aktyviųjų komponentų kombinacijos pakeičiami specialiais užpatentuotais pavadinimais.

Kai kurie ingredientai žymimi labai panašiai, tačiau iš esmės labai skiriasi

Tai, pavyzdžiu, Sodium Lauryl Sulfoacetate (SLS) ir Sodium Lauryl Sulfate. Nežinant labai lengva susipainioti, tačiau tai – ne viena ir tas pats. Pirmasis komponentas išgaunamas iš plaunamosiomis savybėmis pasižyminčių augalų, todėl yra švelnesnio poveikio, negu antrasis.

Be to, kai kurie komponentai gali turėti keletą susijusių, tačiau skirtingų cheminių formų. Paprastas pavyzdys – silikonai (Cyclomethicone, Dimethicone), kuriuos daugelis gamintojų naudoja kaip minkštinamąją priemonę.

Tikimės, kad šie keli patarimai ir pastebėjimai padės jums sutaupyti, nepasiklysti ir rasti iš tiesų efektyvią priemonę.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Ste
2012-03-20 16:35
Grįžus namo būtinai pasitikrinsiu etiketes
Kasta
2012-03-19 17:00
Ačiū, labai naudingas straipsnis. Daug ko nežinojau