Teoriškai be angliavandenių galima ir apsieiti. Pavyzdžiui, kai kurių tautų mitybos racione jų praktiškai nėra, o angliavandenius puikiai pakeičia didelis kiekis baltymų ir šiek tiek riebalų. Ar žmogaus organizmas nuo to nenukenčia? Iš tiesų ne, nes kepenys turi unikalų gebėjimą riebalus ir baltymus paversti angliavandeniais.

Ir vis dėl to, nereikia pamiršti, kad žmogaus organizmas negali padaryti stebuklų vos per kelias minutes. Prie pokyčių jam reikia adaptuotis. Statistinis europietis pripratęs gauti angliavandenių su maistu, todėl sumažinus jų kiekį, tikėtinas nuolatinio nuovargio atsiradimas. Nenuostabu, nes būtent iš angliavandenių išgauname maždaug 50% energijos. Jie – tarsi kuras kūno ląstelėms, smegenims bei raumenims.

Angliavandeniai būna dviejų rūšių:

• Paprastieji – sudaryti iš vienos arba dviejų sacharidų molekulių ir vadinami monosacharidais arba disacharidais. Įprastai jie yra saldūs ir gaunami iš tokių produktų kaip vaisiai, saldumynai ir t.t.  Paprastuosiuose angliavandeniuose yra cukrus, kuris lengvai paverčiamas gliukoze ir įsisavinamas per kraują. Praėjus vos pusei valandos nuo suvalgyto saldėsio, iš cukraus pagaminta gliukozė jau bus nukeliavusi į smegenis ir raumenis. Deja, paprastieji angliavandeniai lengvai virsta riebalais.

• Sudėtiniai – sudaryti iš daugiau nei 10 sacharididų molekulių ir gaunami iš tokių produktų kaip makaronai, daržovės ar kruopos. Žarnynas šiuos angliavandenius apdoroja kur kas sunkiau, tačiau galiausiai iš jų taip pat gaunama gliukozė. Ji lėtai, 1-4 valandų tarpe skverbiasi į kraują, palaipsniui aprūpindama organizmą energija. Organizmas, gaudamas energiją nedidelėmis dozėmis, sugeba ją efektyviai panaudoti, todėl iš sudėtinių angliavandenių išgaunama gliukozė nevirsta riebalais.

Taigi, galima daryti išvadą, kad sudėtiniai angliavandeniai yra kur kas naudingesni, nei paprastieji. Ir vis dėl to tai nereiškia, kad pastarųjų reikėtų visiškai atsisakyti, nes jie leidžia greitai įsisavinti gliukozę, kuri būtina galvos smegenims. Nors smegenys sudaro tik 2-4% kūno masės, iš tiesų išnaudoja apie 25% organizmui būtinos energijos. Be to, greitai įsisavinami angliavandeniai reikalingi ir tinkamam nervų sistemos funkcionavimui.

Yra atvejų, kaip be paprastųjų angliavandenių tiesiog neįmanoma išsiversti, pavyzdžiui sergant hipoglikemija, kurios metu krenta cukraus kiekis kraujyje. Taip gali nutikti ir visiškai sveikam žmogui, kurį paveikė stiprus stresas, nuovargis ar paprasčiausi atmosferos slėgio pokyčiai. Tokiu atveju pagelbėti gali paprasčiausiai cukraus gabaliukas.

Mitybos specialistai gana ilgą laiką bandė išsiaiškinti, kokios paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių proporcijos yra tinkamos žmogaus organizmui. Galų gale buvo padaryta išvada, kad ideali pusiausvyra bus tuomet, kai įsisavinamų angliavandenių kiekis bus 1:3 (1- paprastieji, 3 – sudėtiniai).

Anot mitybos specialistų, iš angliavandenių žmogus turėtų gauti 53-60% kalorijų. Apatinė riba skirta norintiems sulieknėti, viršutinė – norintiems priaugti svorio. Tiesa, labai svarbų vaidmenį atlieka ir fizinis aktyvumas. Aktyviai sportuojantys žmonės išeikvoja gerokai daugiau energijos nei tie, kurie gyvena pasyvų gyvenimą, todėl fiziškai aktyviems gaunama  angliavandenių norma gali būti ir didesnė.

Jei norite numesti svorio, teks apriboti angliavandenių ir riebalų suvartojimą, tačiau bet kuriuo atveju iš angliavandenių organizmas turi pasisavinti ne mažiau kaip 50% kalorijų. Taigi, geriausias sprendimas – pirmenybę teikti sudėtiniams, o ne paprastiesiems angliavandeniams. Priminsime, kad sudėtiniai įsisavinami kur kas lėčiau, todėl jei norite turėti pakankami energijos, padalinkite gaunamus angliavandenius į dalis: šiek tiek pusryčiams, pietums ir vakarienei.