Jeigu šią vasarą neatostogavote ir niekur nekeliavote, dar turite laiko tai padaryti. Viskas, ko reikia – išsirinkti savo kelionės tikslą, atsisveikinti su nusibodusia kasdienybe ir sėsti į transporto priemonę. Deja, kartais tai gali pasirodyti daug kebliau, ypač tuo atveju, jeigu kai kurios iš jų kelia siaubą. Skrydžių baimė gali paversti kelionę tikrų tikriausia kankyne. Kaip ją įveikti ir ką daryti, kad pasiektumėte savo tikslą geros nuotaikos?

Aerofobija (baimė skristi lėktuvu) – tai viena iš labiausiai paplitusių fobijų. Ji būdinga maždaug penktadaliui Žemės gyventojų. Paprastai ji išsivysto kaip psichologinio sutrikimo pasekmė, o pasireiškia po stipraus streso ir depresijos.

Ši fobija dažniausiai renkasi žmones, kurie labai jautrūs ir imlūs įspūdžiams, tuos, kurie dažniausiai „kapstosi“ negatyviuose savo gyvenimo aspektuose ar kenčia dėl klaustrofobijos. Nors keliuose nutinka daug daugiau nelaimingų atsitikimų ir nukenčia daugiau žmonių, tiesa ta, kad mes dažniausiai jaučiamės daug saugesni už automobilio vairo. Tiems, kurie baiminasi realaus pavojaus, geriau netaupyti ir rinktis patikimą aviakompaniją, o tiems, kurie situaciją vertina neadekvačiai, geriau kreiptis pagalbos į specialistus, kadangi įveikti fobiją patiems beveik neįmanoma.


Nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, nerimas, padažnėjęs ir sutrikęs kvėpavimas skrydžio metu, katastrofos įsivaizdavimas gali baigtis rimtomis neurozėmis. Šiandien specialistai gana sėkmingai gydo aerofobiją neurolingvistinio programavimo metodu, hipnoze ir medikamentine terapija. Gydymo trukmė visada individuali – vieniems užtenka ir vieno seanso, kitiems reikia daug daugiau.  Metodiką ir vaistinius preparatus parenka psichiatras.

Gydant aerofobiją (kaip ir bet kurią kitą fobiją) svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti problemos atsiradimo priežastį. Reikia žinoti, kas konkrečiai kelia baimę – aukštis, uždara erdvė, ar bijoma dėl to, kad su skrydžiu susijusi kokia nors psichologinė trauma, kurios žmogus net nepamena.

Kartais relaksacijos ir savo psichoemocinės būklės valdymo pamokų nepakanka – tada ištverti kelionę padeda kelios paprastos gudrybės:

• Kai lėktuvas pakyla į orą, nereikia nuolat dirsčioti į laikrodį ir skaičiuoti, kiek liko iki kelionės galo. Pasistenkite atsipalaiduoti, kiek tai yra įmanoma – lėktuvas jau ore ir jūs vis tiek nieko nebegalite pakeisti. Užmerkite akis, kvėpuokite giliai, patogiai įsitaisykite sėdynėje. Geriau kojas pastatykite ant žemės, kad jaustumėte atramą (jeigu avite batelius aukštu kulniuku, geriau juos nusiaukite), atpalaiduokite drabužius, pasirūpinkite, kad neveržtų aksesuarai.
• Psichologai pataria nukreipti savo dėmesį kitur. Galima sukelti stiprų skausmo sindromą (įsignybti į ausies spenelį, prikąsti lūpą, įsidurti į pirštą ir panašiai) – tai nukreipia mintis kita linkme. Svarbiausia yra nekalbėti su greta sėdinčiais asmenimis apie tai, kaip baisu skristi, aviakatastrofas ir t. t.
• Specialistai taip pat pataria skaityti jums įdomias ir įtraukiančias knygas, klausytis muzikos ir žiūrėti filmus. Galima išgerti ir raminamųjų, tačiau pageidautina pirmiau pasikonsultuoti su savo gydytoju. Skrydžio metu nederėtų gerti alkoholinių gėrimų.
• Slėgio pokyčiai kylant ir leidžiantis nemalonumų sukelia daugeliui keleivių – viena iš dažniausių problemų yra užgultos ausys. Kad vėl galėtumėte normaliai girdėti, patartina pačiulpti saldainį ar plačiai nusižiovauti.