Prastas regėjimas – ne tik nesirūpinimo savo akimis pasekmė. Labai tikėtina, kad vaikas šį „minusą“ gali paprasčiausiai paveldėti iš tėvų. Tačiau net ir tokiu atveju, laiku susirūpinus, regos prastėjimą galima sėkmingai sustabdyti. Štai keletas klausimų ir atsakymų apie vaikų trumparegystę.

Jei vaikas turi galimą trumparegystės paveldėjimo riziką, kada reikėtų jį nuvesti pas gydytoją?

Pirmasis apsilankymas turėtų įvykti sulaukus 6 mėnesių, tuomet – metukų, 2 metų ir 3 metų. Jei viskas gerai ir jokių pakitimų nematyti, tuomet sekantį vizitą galima atidėti iki tol, kol vaikas pradės lankyti mokyklą ir vėl tikrintis kartą per metus. Jei trumparegystės genas paveldėtas, tuomet liga gali pasireikšti bet kuriuo metu, o gydymo efektyvumui labai svarbu laiku tą pradžią pastebėti.

Kaip patikrinti 6 mėnesių kūdikio regėjimą? Juk vargu ar jis leisis apžiūrimas.

Tam reikalingos naujausios diagnostikos technologijos paties gydytojo patirtis. Jei genetinio paveldimumo rizika didelė, gali būti atlikta išsami apžiūra, kurios metu medicininėmis priemonėmis būtų sukeliamas medikamentinis miegas. Tai – nepavojinga narkozė, kurios metu vaikas būtų pusiau būdravimo būsenoje, o gydytojas galėtų atlikti išsamius tyrimus ir paskirti tinkamą korekcija ir gydymą, jei trumparegystė jau prasidėjusi.

Kas toji korekcija? Ar 6 mėnesių vaikui jau galima nešioti akinius?

Taip, žinoma. Ir labai svarbu tai daryti nuo pat mažens. Jei vaikas turi įgimtą trumparegystę, tai reiškia, kad jo smegenys nuolatos gauna iškreiptą, miglotą vaizdą. Kitaip tariant, smegenų dalis, atsakinga už regėjimą, vystosi ne taip, kaip turėtų. Ir netgi tuo atveju, jei vėliau trumparegystė bus pastebėta ir gydoma, žmogus niekuomet nematys taip, kaip turėtų, nes už vizualinį vaizdą atsakinga smegenų dalis nebus pakankamai išsivysčiusi.

Ar vaikui nepavojinga nešioti akinius? Juk jis nuolatos krenta.

O gal vaikas krenta ne tik dėl nerangumo, bet ir dėl to, kad prastai mato? Kartais mamos skundžiasi, kad vaikas tampa kaprizingas, nenoriai lieka vienas. Pasitaiko, kad tokiais atvejais kaltas prastas regėjimas: vaikas sunkiai mato, taigi nesiorientuoja erdvėje ir dėl to bijo.


Kodėl medikamentinio miego metodas taikomas taip retai?

Paprasčiausiai žmonės bijo narkozės. O šiuo atveju baimintis tikrai nėra dėl ko. Pirmiausiai vaiką apžiūri kardiologas ir pediatras, patikrina įvairių tyrimų ir ultragarso rezultatus. Medikamentinio miego metu vaikas nėra pilnai užmigdomas: jis būna tarsi tarp miego ir būdravimo.

Kai kurie mano, kad trumparegystė nėra gydoma, Kaip yra iš tiesų?

Tai – visiškai netiesa. Kai tik pasireiškia trumparegystė, būtina nedelsiant pradėti gydymą. Ir visai nesvarbu, ar trumparegystė ką tik prasidėjo, ar pasireiškė jau kuris laikas atgal. Pavyzdžiui, mikroskopiniai įtrūkimai akies audiniuose gali atsirasti ir tiem, kurių regėjimas minus 1,75, tuo tarpu tiems, kurių regėjimas minus 5 – gali jų ir nebūti. Tai labai individualu ir paprasčiausiai neprogrnozuojama.

Tačiau juk yra duomenų, kad sulaukus pilnametystės trumparegystė stabilizuojasi. Ar tai tiesa?

Taip, 85-95 % atvejų trumparegystės vystymasis sustoja. Tačiau klausimas kitas – kiek toji trumparegystė spėjo išplisti iki pilnametystės? Ir kam laukti šios akimirkos, jei trumparegystę galima stabilizuoti anksčiau? Yra daugybė metodų, kurie 65-70% efektyvumu padeda sustabdyti regėjimo prastėjimą, net jei per metus tas regėjimas suprastėdavo 1-2 dioptrijomis.

Šiais laikais labai populiarios chirurginės, lazerinės operacijos. Ar jos nepavojingos?

Yra dvi chirurginės galimybės: viena stabdo trumparegystės progresavimą, kita – trumparegystę pašalina. Deja, atsiliepimai apie skleroplastines – trumparegystės progresą stabdančias operacijas, kol kas nėra teigiami. Nėra jokių konkrečių duomenų, kad tokiais būdais trumparegystė tikrai sustabdoma.

Visai kas kita – lazerinės, trumparegystę naikinančios operacijos. Įprastai jos atliekamos tik sulaukus pilnametystės, nes prieš šią operaciją trumparegystė turėtų būti nustojusi progresuoti. Tačiau tuo atveju, jei per 3 metus regėjimo pablogėjimo nematyti, operaciją galima atlikti ir jaunesniame amžiuje. Žinoma, galutinį atsakymą apie galimybę operuotis gali pateikti tik išsamius tyrimus atlikęs gydytojas.