Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuriam nebūtų žinomas disbakteriozės terminas... Ir vis dėlto – kas tai? Kaip ji diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti?

Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių bakterijų. Jos gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių. Mikrobų visuma, gyvenanti žmoguje, vadinama natūralia mikroflora. Jos sudėtis – tai ne šiaip atsitiktinai iš oro arba su maistu į organizmą patekę mikrobai, bet per tūkstančius metų susiklosčiusi sudėtinga sistema, kuri yra būdinga visai žmonijai.

Jeigu pasvertume visus suaugusio žmogaus žarnyne esančius mikrobus, jų masė siektų maždaug apie tris kilogramus. Vieno mikrobo masė sudaro ne daugiau kaip vieną milijoninę gramo dalį.

O dabar įsivaizduokite sau gyvą trijų kilogramų masės organą, atliekantį kokią nors labai svarbią funkciją. Pavyzdžiui, inkstus. Staiga jie nustoja veikti taip, kaip reikia. Juk tai katastrofa!

Dabar pereikime prie mikroorganizmų. Kas gyvena žarnyne? Žinomiausi gyventojai – bifidobakterijos ir bakteriodai – mikrobai, gyvenantys aplinkoje be deguonies. Svarbią vietą čia užima laktobakterijos, enterokokai ir žarnyno lazdelės. Žinoma, mikrobų žarnyne priskaičiuojama daug daugiau – iki 500 rūšių, tačiau minėtosios atlieka ypatingą vaidmenį.

Visi šie mikrobai gyvena žmogaus organizme – dauginasi, išskiria tam tikras medžiagas ir jį veikia. Gamta mus sukūrė taip, kad normali mikroflora ne šiaip sau gyvena mumyse, tačiau ir aktyviai dalyvauja viso organizmo veikloje.

Kaip mikrobai veikia sveiką šeimininką?

• Žarnyno mikroflora yra labai svarbi žmogaus imuninės sistemos grandis.
• Apsaugo nuo pavojingų mikrobų, kurie gali patekti į mūsų organizmą su maistu ir vandeniu.
• Reguliuoja žarnyno veiklą. Yra žinoma, kad žmonėms, kurių mikroflora pažeista, beveik visada kyla tuštinimosi problemų: užkietėja viduriai, juos paleidžia, arba ir viena, ir kita pasireiškia kartu.
• Gerina vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų įsisavinimą žarnyne. Be to, naudingos bakterijos ir pačios gamina kai kuriuos vitaminus.
• Sveika žarnyno mikroflora mažina riziką susirgti alerginėmis ligomis.

Deja, tik nedaugelis iš mūsų gali pasigirti sveika žarnyno mikroflora. Gal todėl sunkiai atsirastų nors vienas mažas vaikas, kuris bent kartą metuose niekuo nesirgtų?

Jeigu pradeda sirgti kuris nors vienas žmogaus organas, tai galima pajusti – skauda. Mikroorganizmai niekaip nesusiję su nervų galūnėlėmis, todėl šimtų ir tūkstančių mikroorganizmų mirtis net nepastebima. Spręsti apie mikrofloros pažeidimus galima tik iš klinikinių požymių: sutrikusio žarnyno darbo (prasideda viduriavimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno skausmai), susilpnėjusio imuniteto ar alergijos apraiškų.

Kaip diagnozuojama disbakteriozė?

Paprastai imamas bakterinis išmatų pasėlis. 1 g išmatų atskiedžiamas ir sėjamas į skirtingas maistines terpes, siekiant išsiaiškinti vieno ar kito mikroorganizmo koncentraciją. Pavyzdžiui, jeigu tyrimų rezultatuose matote skaičiukus 106, tai reiškia, kad grame išmatų yra 106 nurodytos rūšies mikroorganizmai. Viskas lyg ir gerai – bakteriologai savo darbą išmano, tyrimams naudojamos medžiagos kokybiškos. Tačiau kiekviena analizė bus skirtinga. Kad rezultatai būtų visiškai patikimi, tyrimus reikia priduoti į vieną laboratoriją, ne vėliau kaip praėjos dviems valandoms po pasituštinimo.

Tačiau jeigu negalite pasidaryti disbakteriozės tyrimų, nenusiminkite, nes jie toli gražu ne visada leidžia pamatyti objektyvų vaizdą. Pavyzdžiui, tai, kad grame išmatų yra 108 bifidobakterijos, dar nereiškia, jog tai yra visaverčiai mikroorganizmai, kitaip tariant – kad jie išskiria reikiamą rūgščių ir kitų medžiagų spektrą.

Tačiau ši problema yra išsprendžiama. Kiekvienas gydytojas puikiai žino, kokie simptomai pasireiškia prasidėjus disbakteriozei ir kokios ligos baigiasi disbioze. Todėl daug geriau orientuotis į klinikinius simptomus, ir tik tuo atveju, jeigu gydytojas pasakys pasidaryti tyrimus, juos atlikti. Po to gydytojas žinos, kokią „blogą“ bakteriją reikia pašalinti iš žarnyno ir kokiomis priemonėmis tai padaryti geriausia.

Ar reikia gydyti?

Diagnostika – lyg ir viskas aišku, tačiau kyla klausimas: kada pradėti gydymą ir ar jo iš viso reikia? Problema ta, kad klausimas gana ginčytinas ir keblus.

Visų pirma, reikėtų pabrėžti, kad mikrofloros sutrikimai dažniausiai yra antrinė būsena, kitaip tariant, ne liga, o jos pasekmė, pasireiškianti po pasveikimo. Tačiau praktiškai taip nebūna. Netgi atvirkščiai – mikrofloros sutrikimai tik dar labiau padidėja, nes ligos gydymui dažnai naudojami preparatai, pražūtingai veikiantys mikroflorą.

Kadangi, viena vertus, disbakteriozė palaiko pagrindinės ligos eigą, kita vertus, sudaro sąlygas vystytis naujoms ligoms, išeina, kad mikrofloros pažeidimus reikia pakoreguoti. Disbakteriozės koreguoti nereikia, jeigu nėra jokių klinikinių apraiškų nei iš virškinamojo trakto pusės, nei iš imuninės sistemos (įskaitant ir alergijas).