Jodo trūkumas yra didelė sveikatos problema, tačiau nereikėtų pamiršti, kad per dideli jodo kiekiai taip pat gali pakenkti. Kaip žinia, ko per daug, tas nesveika - per didelis jodo kiekis gali sukelti slaptąją hipotireozę, kuri siejama su širdies ligomis.

Jodo trūkumo pasekmės

Jodas - tai mineralas, randamas joduotoje druskoje, jūros gėrybėse, menkės kepenyse, jūros kopūstuose, kiaušiniuose, pieno produktuose ir kai kuriose duonos gaminiuose. Jis reikalingas skydliaukei (yra pagrindinių jos hormonų sudedamoji dalis), padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir vystymąsi, ypač kūdikiams ir vaikams.

Dauguma atliktų tyrimų buvo skirti nepakankamo jodo kiekio poveikio organizmui nustaytymui. Paaiškėjo, kad esant jodo trūkumui, sutrinka skydliaukės veikla. Stokojant jodo gali padidėti skydliaukė, sulėtėti medžiagų apykaita, sulėtėti protinė veikla. Trūkstant šios medžiagos oda tampa šiurkšti, plaukai šiurkštūs, lūžinėjantys, didėja svoris, fizinė energija silpsta, pažeidžiama reprodukcinė funkcija, gali atsirasti endeminis gūžys (struma). Jodo trūkumas vaisiaus vystymosi ir ankstyvosios vaikystės periodais yra pagrindinė smegenų sutrikimų priežastis. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims rekomenduojama vartoti vitaminus su jodu, kadangi jodo trūkumas gali padidinti persileidimo ir skydliaukės problemų riziką mamai bei galimybę, kad kūdikis turės psichikos negalią.

PSO duomenimis, 2003 m. jodo trūko 53 šalyse.

Jodo pertekliaus pasekmės


Žinių apie jodo pertekliaus poveikį organizmui turime kur kas mažiau. Naujas tyrimas, apie kurį pranešė American Journal of Clinical Nutrition žurnalas, buvo atliktas kinų mokslininkų, kurie 4 savaites atsitiktinai parinktiems sveikiems suaugusiems žmonėms įvairiomis dozėmis skyrė jodo papildus.

Tyrime dalyvavo 256 sveiki suaugusieji, kurių skydliaukės funkcijos buvo normalios. Tyrėjai suskirstė juos į atsitiktines grupes, kurios 4 savaites gaudavo skirtingas jodo dozes (nuo 0 iki 2000 mikrogramų per dieną). Iš tų tiriamųjų, kurie gaudavo daugiau kaip 400 mikrogramų per dieną, 5 procentams išsivystė slaptoji hipotireozė. Šis skaičius augo kartu su jodo dozėmis: tarp gaunančių didžiausias dozes (2000 mikrogramų dienai) 47 procentams išsivystė slaptoji hipotireozė. Tai reiškia, jog organizmo skydliaukės hormonų lygis krito, tačiau akivaizdžių hipotireozės simptomų, apimančių nuovargį, depresiją, odos sausumą ar padidėjusį kūno svorį, nebuvo.
Rekomenduojami jodo kiekiai

Minėtame tyrime žmonės, kurie suvartodavo 400 mikrogramų papildų, per dieną jodo (atsižvelgiant į mitybos faktorius) iš viso gaudavo apie 800 mikrogramų. Išvados rodo, kad žmonės – bent jau Kinijoje – turėtų gauti ne daugiau kaip 800 mikrogramų jodo per dieną.

Tai skiriasi nuo to, ką rekomenduoja JAV Nacionalinis sveikatos gairių institutas, teigiantis, kad suaugusiems aukščiausia riba yra 1100 mikrogramų jodo per dieną. Bet kokiu atveju su „stambesniais“ kaip 150 mikrogramų parai jodo papildais reikėtų elgtis atsargiai.

Kai kurioms žmonių grupėms, pvz. nėščiosioms, jodo papildų vis dėlto nepatariama atsisakyti. JAV jodo suaugusiems rekomenduojama kasdien suvartoti 150, nėščioms moterims – 220, o maitinančioms krūtimi - 290 mikrogramų.

Veganams taip pat patariama vartoti papildomus jodo kiekius. Tyrimais nustatyta, kad vidutinis jodo lygis tarp 63 tirtų veganų buvo mažesnis, negu rekomenduojama, nors jų skydliaukės hormonų kiekis ir buvo normalus. Veganai vengia visų gyvūninės kilmės produktų, įskaitant pieną ir kiaušinius, tad turi rasti kitus – augalinius - jodo šaltinius (jūros dumbliai, salotos, svogūnai, porai).

Tam tikrose pasaulio dalyje dirvožemyje jodo mažai, tad ten žmonės kenčia nuo jo trūkumo. Kitur, pvz., Japonijoje, jodo kiekis aplinkoje didelis ir gyventojai, atrodo, „toleruoja“ didesnius jo kiekius.