Kaip nesusirgti, kai aplinkui visi kosėja ir sloguoja? Ką reikia žinoti apie slogos gydymą, kad nekaltutis peršalimas nesibaigtų rimtomis komplikacijomis?

Gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę

Mitas. Tai, ar organizmas be vaistų sugebės susidoroti su virusais, priklauso nuo imuniteto ir daugelio kitų veiksmų. Geriau nerizikuoti ir nepalikti visko taip, kaip yra: negydoma sloga gali pereiti į sinusitą, otitą, faringitą, laringitą, o viskas baigtis bronchitu ar plaučių uždegimu.

Slogą galima pasigauti stipriai sušalus arba sušlapus kojas

Mitas. Jei imunitetas stiprus, nei peršalimas, nei šlapios kojos prie slogos neprives. Tačiau jei dėl šių veiksnių imunitetas nusilps, atsparumas virusams sumažės.

Nosies plovimas ir gerklės skalavimas druskos tirpalu padeda nesusirgti, o susirgus – greičiau pasveikti

Tiesa. Šios paprastos procedūros drėkina nosiaryklės gleivinę, stiprina vietinį imunitetą, padeda susidoroti su gleivėmis ir bakterijomis. Svarbiausia netingėti ir daryti tai kasdien, bent rytais ir vakarais, o jei pajutote, kad pradedate sirgti – kas valandą ar kas dvi. Jei pradėsite skalauti gerklę ir plauti nosį iš karto, kai pasireikš pirmieji peršalimo simptomai, virusus įveiksite greičiau.

Sloga gali būti lėtinė

Tiesa. Sloga, arba rinitas, paprastai tėra simptomas. Viskas priklauso nuo jo priežasties. Jei kalbame apie alergiją, sloga gali trukti ilgą laiką, o kai kuriais atvejais (dėl kreivos nosies pertvaros ar kai kurių endokrininių ligų) kankina visą gyvenimą. Jeigu gi kalbame apie slogą kaip apie peršalimo simptomą, ir ji nepraeina per savaitę nuo gydymo pradžios, o išskyros tapo geltonos arba pilkos – vadinasi, nosies ertmėje bakterijos ėmė aktyviai daugintis, ir tai nėra lėtinė sloga. Vis dėlto iki haimorito, sinusito ir kitų problemų – tik vienas žingsnis, todėl geriau nelaukti ir kuo greičiau keliauti pas gydytoją.


Kad imtumėte sloguoti, pakanka, kad kažkas ant jūsų nusičiaudėtų

Mitas. Jei tai ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomas, „užsikrėsti“ galima ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir tiesiogiai kontaktuojant su viruso nešiotoju ar jo daiktais.

Prie nosies lašų galima priprasti

Tiesa. Ne be reikalo gydytojai rekomenduoja naudoti tokias priemones tik pirmosiomis dienomis, kai nosis užgulta ir neįmanoma prakvėpuoti. Dėl ilgai naudojamų kraujagysles sutraukiančių vaistų šios tampa daug trapesnės, sumažėja jų sienelių elastingumas, gali išsivystyti lėtinis atrofinis rinitas.

Sloguojant nosinės geriau atsisakyti

Ir tiesa, ir mitas. Jei kalbame apie nosines iš medžiagos, tai tiesa: jos ilgainiui virsta tikra bakterijų perykla. Vienkartinės nosinaitės – kitas reikalas. Taip ir paprasčiau, ir higieniškiau. Jei nuo dažno jų naudojimo nosis paraudo ir sudirgo, naudokite minkštinamuosius kremus ir tepalus su pantenoliu.

Į nosį lašinamos svogūnų ir česnakų sultys greitai gydo slogą

Mitas. Nėra nė vieno rimto mokslinio tyrimo, kuris tai patvirtintų. Gal kažkam ir padeda, tačiau taip galima dar labiau sudirginti ir taip jautrią nosies gleivinę, ją nudeginti. Daug teisingiau svogūnų ir česnakų įtraukti į savo racioną – fitoncidai tikrai padės greičiau pasveikti.

Pašildžius kojas ir nosį, sloga praeina greičiau

Ir tiesa, ir mitas. Ūminės slogos stadijos metu šildomosios procedūros išties padeda – juk taip pagerinama gleivinės kraujotaka ir sumažinamas paburkimas. Tačiau jeigu ten jau aktyviai dauginasi bakterijos, pašildę šį procesą tik dar labiau paspartinsite, ir gali būti, kad tai baigsis sinusitu arba haimoritu. Dėl šios priežasties nosį galima kaitinti tik ūminėje ligos stadijoje. Kojų kaitinimas naudingas bet kuriuo peršalimo momentu: ant pėdų yra daug taškų, glaudžiai susijusių su kvėpavimo sistema. Tai išties padeda imunitetui greičiau susidoroti su virusais.