Iššokę pėdų kauliukai – gana dažna dailiosios lyties atstovių problema, kuri yra ne tik estetinė, bet ir sukelia didžiulį fizinį diskomfortą, kuomet dėl skausmo tampa sunku išsirinkti net tinkamą avalynę.
 
Ir nors gydytojas ortopedas sutinka, kad grupei žmonių kojos nykščio deformacija vystosi dėl paveldimumo, kita dalis pacientų galėtų to išvengti.
 
Nuo skausmo iki žalos sąnariams
 
„Dažniausiai iškrypusio kojos nykščio, lotyniškai vadinamo hallux valgus, problema kankina moteris. Nors besivystančiai kojos nykščio deformacijai daugiausia įtakos turi paveldimumas, vis tik pastebėjus pirmuosius pokyčius, jos progresą dar galima pristabdyti.
 
Tačiau bėda ta, kad pajutusios skausmą, bet dar nematydamos fizinių pakitimų, pacientės paprasčiausiai ignoruoja problemą arba negalvoja, kad šis skausmas peraugs į fizinę deformaciją. O būtent skausmas ir yra pirmojo laipsnio nykščio deformacijos požymis“ – aiškina klinikos „Grožio chirurgija“ ortopedas traumatologas Gintautas Pocius.
 
Ignoruojant pirmuosius požymius, pėdos nykščio deformacija vystosi toliau. Atsiranda ne tik iššokę pėdų kauliukai, bet ilgainiui pacientai skundžiasi sumažėjusia pėdos atsispyrimo jėga, gali pradėti šlubuoti, pakisti eisena. Dėl to ilgainiui pažeidžiami kojų sąnariai, pakinta jų apkrova ir raumenų veikla, o kartais gali išsivystyti net stuburo problemos.
 
Tai kas vis dėlto kaltas?
 
„Laiku kreipiantis į specialistą ir konsultacijos metu gydytojui nustačius pirmojo laipsnio deformaciją – rekomenduojamas vadinamasis konservatyvusis gydymas. Pirmas žingsnis yra vengti žalojančių faktorių, pagrindinis jų – aukštakulnių avėjimas“, – sako G. Pocius.

 
Pasak G. Pociaus, aukštakulniai, o jei dar ir smailianosiai, yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių pėdos nykščio deformaciją. Tad pajutus pirmuosius požymius, reikėtų vengti batų su aukštesne nei 5 cm pakulne ir, juo labiau, smailėjančių – kojos pirštams avalynėje turi būti pakankamai vietos. Žinoma, jei porą kartų per mėnesį eidamos į vakarėlį moterys apsiauna tokius batus – didelės žalos nebus.
 
„Taip pat konservatyviojo gydymo metu pacientams rekomenduojama dėvėti silikoninį tarpupirštį ir specialius įdėklus tarp dviejų pirmų pirštų bei populiariuosius naktinius įtvarus. Pastarieji neišsprendžia problemos, bet neleidžia sustingti sausgyslėms ir bent jau naktį grąžina pirštą į normalią padėtį. Tik jokiu būdu nepatartina patiems rinktis gydymo metodų – tik gydytojas gali nustatyti kojos nykščio deformacijos laipsnį ir tinkamiausią gydymo eigą“, – įspėja G. Pocius.
 
Pasak G. Pociaus, tam tikros sporto rūšys (pavyzdžiui, baletas ar futbolas) taip pat žaloja pėdą ir turi įtakos kojos nykščio deformacijos vystymuisi. Tačiau bėgimas ir lengvoji atletika, anot jo, neigiamos įtakos mūsų pėdų sveikatai neturi.
 
Paklaustas apie vaikščiojimo basomis naudą mūsų pėdoms, gydytojas tai vertina dviprasmiškai. Anot jo, vaikštant tokiais paviršiais kaip žolė, smėlis ir akmenukai – išties pagerėja blauzdos raumenų tonusas ir suaktyvėja pėdos mikrocirkuliacija. Tuo tarpu vaikščioti basomis namuose, kaip daugelis mėgstame, specialistas nerekomenduoja. Anot jo, vaikščiojimas kietomis grindimis nėra sveika dėl tiesioginių smūgių, tenkančių pėdoms.
 
Naminių gydymo priemonių efektas yra laikinas
 
„Naminės gydymo priemonės, tokios kaip vonelės ir priešuždegiminiai tepalai, slopina skausmą, uždegimą ir patinimą, tačiau iš esmės problemos neišsprendžia ir besivystančios deformacijos nesustabdo. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie mankštas“, – sako G. Pocius.
 
Paraudimas padikaulio pakylos srityje ir vizualiai matoma deformacija jau yra požymis, kad prevencinių ir konservatyvių priemonių imtis gali būti vėlu ir problemą išspręs tik medicininė operacija.
 
Pasak ortopedo, iššokusio kauliuko korekcija paprastai reikalinga tuomet, kai kojos nykščio deformacija yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Operacijos metu atstatomas iškrypęs padikaulis, pašalinamos kaulinės išaugos ir sąnariui sugrąžinama normali funkcija. Priklausomai nuo deformacijos laipsnio, operacija trunka nuo 20 minučių iki 1,5 valandos.