Grožis reikalauja aukų – visos moterys puikiai žino šią tiesą, todėl nuo ryto iki vakaro savo kojytes vargina aukštakulniais bateliais, kurie, pripažinkime, atrodo išties dailiai ir itin moteriškai. Tačiau ortopedai tvirtina, kad šis grožis visų pirma kenkia moterų kojoms, o vėliau – ir visam kūnui.

Mūsų kojos – sudėtingas organas, sudarytas iš 28 kaulų, 24 sąnarių bei raiščių ir raumenų junginio. Pagrindinė pėdų funkcija – išlaikyti kūno masę ir užtikrinti stabilų judėjimą. Tai įmanoma tik dėl unikalios pėdos formos, kuri primena lenktą arką.

Kaip tiksliai atsirado aukštakulniai bateliai nėra žinoma. Kalbama, kad nedidelis kulniukas buvo populiarus jau senovės Egipte. Manyta, kad tokia bato forma padėdavo dirbant laukuose. Europoje kulniukai pirmą kartą pasirodė XVI amžiuje ir iki Prancūzijos revoliucijos jie buvo bajorų ir kitų turtuolių prabangos simboliu. Apavas su neaukštu kulniuku praversdavo jodinėjant, nes koją buvo lengviau išlaikyti kilpoje. Kulniukus, kurių aukštis siekė 3 centimetrus, nešiojo tiek moterys, tiek vyrai. Prasidedant XIX amžiui, aukštakulniai tapo išskirtinai moterų privilegija. Išimtis buvo tik kaubojams skirti batai, kurių kulniukas siekė 4-5 centimetrus.

Aukštas kulniukas – tai amžina kova tarp funkcionalumo, patogumo ir grožio. Žinoma, su aukštakulniais moteris atrodo labiau pasitempusi ir moteriškesnė, tačiau vaikštant su tokiais bateliais, didžiausias svoris tenka pirštų galiukams, taigi natūrali pėdos padėtis išsikreipia, o kojos jaučia milžiniškus pokyčius, prie kurių ne taip lengva prisitaikyti, juk pradeda dirbti visai kiti raumenys (štai kodėl pakeitus apavą dienos pabaigoje dažniausiai skauda kojas).

Daktarai teigia, kad kulniukus merginos gali pradėti nešioti tik tuomet, kaip visi kaulai (skeletas) pilnai susiformuoja. Verta įsidėmėti: aukštakulnius galima nešioti ne ilgiau nei 1-2 valandas per dieną, antraip galite labai pakenkti savo sveikatai. Jei aukštakulnius tenka nešioti nuolatos, verta įsigyti specialius ortopedinius įklotus – vidpadžius.