Alergija - viena iš dažniausių civilizacijos ligų. Neretai nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams, tačiau kaip atskirti, ar tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esate alergiški tam tikram maisto produktui?

Svarbiausia suvokti, kad vienam žmogui tam tikras maisto produktas gali būti naudingas, o kitam žalingas. Sveikatai palankios mitybos propaguotoja Raminta Bogušienė pasakoja: „Dažnai klientai skundžiasi, kad suvalgę, pavyzdžiui, šaltibarščių ar išgėrę stiklinę pieno jaučiasi blogai. Vieniems sutrinka virškinimas, kitiems skauda galvą, trečius po dienos išberia ar atsiranda balti spuogai. Klientai klausia, ką daryti, kad to nebūtų? Atsakymas paprastas: nevartoti maisto produktų, kurie sukelia bet kokias neigiamas organizmo reakcijas, net jei tas maisto produktas pripažintas kaip visuotinai sveikatai palankus. Jums jis yra žalingas.“

Stebėdami save galime suprasti, kas organizmui kenkia

„Nuo vaikystės negalėjau normaliai kvėpuoti, nuolat vargino sloga, jau nekalbu apie egzemas, kurios buvo ant odos. Maisto netoleravimo teste jautrumą pienui nustatė, suteikdami, 9 balus, o gydytoja nurodė, kad alergija prasideda nuo 10, nors visų kitų maisto produktų galimas netoleravimas ar alergija buvo lygi nuliui. Gydytojai teigė, kad pienui nesu alergiška. Sakė, kad nuolatos reikia gerti ir purkšti į nosį hormonus, kad tik taip gyvensiu. Patikino, kad neišgydoma alergija namų dulkių erkėms ir plunksnoms neturi nieko bendra su maistu! Vadinasi, keičiau čiužinius, vengiau plunksnų, bet tai mažai turėjo įtakos. Net laukiantis pirmos dukrytės, esant trečiam nėštumo mėnesiui liepė gerti hormonus, tačiau išgyvenau ir be jų. Jau tada žinojau, kad tai bėgimas nuo problemos, bet ne priežasties šalinimas. Žinojimas ir suvokimas atėjo savaime, kad netoleruoju visų pieno produktų, ne tik jame esančios laktozės. Pieno produktai be laktozės man taip pat sukelia priešišką imuninės sistemos reakciją. Jau treti metai, kaip manęs nevargina sloga, neturiu egzemų, oda lygi ir be bėrimų, nusausėjimų, o svarbiausia – normaliai kvėpuoju! Nekankina ir su maistu nesusijusios alergijos. Reikėjo tik išgirsti save, kas man tinka, ką reikia valgyti, kaip reikia valgyti ir kiek. Gydytojai gąsdino, jei jau tu alergiška, tavo vaikams taip pat bus alergija – nieko panašaus, vaikams nebuvo nei vieno požymio ar sveikatos sutrikimų, kad galima būtų įtarti maisto netoleravimą ar alergiją“, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
 
Pasak apibrėžimų, alergija – tai imuninės sistemos įsijungimas, nes atpažįstamas tam tikras maisto produktas tarsi organizmo „priešas“ ir išskiriami antikūniai kovai su juo. Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyta 14 pagrindinių maisto alergenų (gliutenas, pienas ir jo produktai, žuvis ir jos produktai, riešutai, garstyčios, salieras, sojos ir jos produktai, kiaušiniai ir t.t.), kurie dažniausiai pasireiškia alerginėmis reakcijomis žmogaus organizme. Ženklinimo etiketėse juos galite rasti sudedamųjų dalių sąraše paryškintus arba kitokiu šriftu nei kitos sudedamosios dalys. Tačiau organizmas gali reaguoti ne tik į šiuos pripažintus alergenus, teoriškai visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, net tam tikri maisto priedai: dažikliai, saldikliai, konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai ar alkoholis gali būti imuninės sistemos provokatoriais ar tiesiog Jūsų organizmas jų netoleruos.

„Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie parausta ar veide pasirodo raudonos dėmės išgėrus taurę vyno. Jau nekalbu apie didesnį jo kiekį, kai pradeda kankinti stiprus galvos skausmas. Tai galimai atsitinka dėl sieros dioksido, kitaip dar vadinamų sulfitų arba baltyminių medžiagų – aminų, pastarųjų gausu ne tik vyne, bet sūriuose, rūkytuose ir vytintuose mėsos gaminiuose“, – pastebi R. Bogušienė.


Pavyzdžiui, vištiena neįeina į 14 pagrindinių alergenų, kurie nustatyti Europos Sąjungoje. Tačiau žmonės gali būti jautrūs, net alergiški vištienai, nes ji, kaip žinome, yra baltymų šaltinis, o baltymai dažniausiai ir dalyvauja alerginiuose procesuose. Svarbiausia imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnus. Alergija pasireiškia patekus į organizmą baltymams, imuninė sistema pradeda kovoti su jais, tai vadinama autoimuninėmis reakcijomis ir pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus. Tada iššaukia įvairius požymius į išorę, kad asmuo susirūpintų, ką valgo.

Tuo tarpu maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia iš karto jokių nepageidaujamų reakcijų. Tačiau maisto netoleravimas dažniau pasitaikantis nei alergija ir tą galima atpažinti stebint organizmo reakcijas į suvalgytą maistą.

Pavyzdžiui, pieno laktozės netoleravimas pasireiškia, jei organizmas nesintetina fermento laktazės, kad suvirškintų pieno cukrų – laktozę. Tada gali pasireikšti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Tačiau alergija t.y. imuninė organizmo reakcija pasireiškia dėl piene esančių baltymų. Todėl net suvartoję pieno produktų be laktozės, neigiamos organizmo reakcijos – bėrimų, odos išsausėjimų, gleivių kaupimosi – neišvengsite, jei esate alergiškas.

„Žinoma, pieno produktų neliko ne tik mano racione, bet ir gamindama šeimai maistą taip pat ruošiu be pieno produktų. Ar trūksta racione pieno produktų? Tikrai ne, organizmui visiškai netrūksta šios maisto produktų grupės. Laikui bėgant supratau tai, kad pieno produktų valgymas susijęs su juose esančiu dideliu kiekiu cukraus (jogurtai, pasukos, varškytės, sūreliai) arba druskos (fermentinis, feta, varškės sūris ir t.t.). Sudėtingiau tik išsirinkti maisto produktus apsiperkant, nes nuolat turi sekti ženklinimo etiketes – pieno produktai įeina net į tuos produktus, kur nesitiki. Gaminat namuose nekyla problemų iškepti pyragą, sausainius, blynus be pieno produktų, net konsultuoju žmones ir sudarinėju jiems valgiaraščius, atsiradus šeimoje alergiškų ar tam tikrų maisto produktų netoleruojančių šeimos narių. Rengiu pritaikyto maitinimo valgiaraščius vaikų ugdymo įstaigoms, kuriose yra alergiškų ar tam tikrų maisto produktų netoleruojančių vaikų. Taip pat konsultuoju viešojo maitinimo įstaigas kuriant patiekalus be alergenų ar patariu, kaip ženklinti patiekalus su alergenais, kad vartotojams būtų informatyvu“, – informuoja VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

Kokie dažniausi požymiai, kad netoleruojate maisto produkto?

Alergijos ar maisto netoleravimo sukeliami simptomai gali būti labai įvairūs, kartais simptomai netgi būna abiems atvejais vienodi ar panašūs. Suvalgius maisto produktą, vartojant jį ilgesnį laiko tarpą ar persivalgius gali atsirasti:
 

• odos ligos (sausa oda, dermatitas, dėmės, bėrimai, niežėjimas, spuogai);
• virškinimo trakto sutrikimai (pilvo pūtimas, rėmens graužimas, raugėjimas, skausmas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, hemorojus);
• akių problemos (ašarojančios ar perštinčios akys, tamsūs maišeliai po akimis, patinę ar lipnūs vokai, paraudusios akys);
• ausų problemos (infekcijos, skausmas, gausu sieros, klausos pablogėjimas, niežėjimas, spengimas, paraudimas, užgulimas);
• nosies problemos (užsikimšusi nosis, nuolatinė sloga, sinusitas, šienligė, čiaudulys);
• gerklės ligos (lėtinis kosulys, dažnas krenkštimas, sutinęs liežuvis, dantų žymės ant liežuvio kraštų, skausmas, užkimimas, burnos opos, gomurio niežėjimas);
• svorio problemos (persivalgymas, alkis nakties viduryje, apetito stoka, pilnumo jausmas, stiprus potraukis tam tikriems produktams, antsvoris, riebalai juosmens srityje);
• sąnarių ar raumenų skausmai;
• galvos skausmas ar svaigimas, miego sutrikimai;
• grybelinės infekcijos;
• dažnos peršalimo ligos;
• energijos ir aktyvumo problemos (apatija, nuovargis, hiperaktyvumas, sutrikusi koordinacija, mikčiojimas, nerimastingumas);
• emocinis nestabilumas (nuotaikų kaita, pyktis, irzlumas, agresyvumas, nerimas, nervingumas, noras ginčytis, baimė be pagrindo, jausmų nevaldymas, dažnas verkimas, depresija);
• plaučių ligos (astma, bronchitas, dusulys, oro trūkumas, švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas, užgulta krūtinė) ir t.t.

 
„Visuomet rekomenduoju, atsiradus tam tikrų sveikatos sutrikimų, įtariant maisto produktų netoleravimą ar alergiją, vesti valgymų dienoraštį ir pagal tai atsekti, koks maisto produktas galimai turėjo įtakos sveikatos sutrikimams. Atsisakius racione bent 4 – 5 dienas tam tikro produkto ar jų grupės, stebėti organizmo pokyčius. Jei sveikatos problemų sumažėjo ar jos išnyko, vadinasi, nustatytas alergenas ar netoleruojamas maisto produktas eliminuotas iš mitybos. Po to suvalgius nustatyto alergeno dažniausiai pasireiškia dar jautresnė organizmo reakcija. Nustačius, kad organizmas netoleruoja ar yra alergiškas tam tikram maisto produktui ar jų grupei, būtina vengti šių produktų. Šis sveikatos sutrikimas nereikalauja gydymo ar vaistų vartojimo, jei eliminuojamas alergenas visi alergijos sukelti sveikatos sutrikimai išnyksta. Žinoma, jei stebint save nepavyksta nustatyti galimų maisto alergenų būtina pasikonsultuoti su gydytojais”, – pataria R. Bogušienė.