Ką darote, kai pasijuntate prastai? Greičiausiai staigiai įvertinate situaciją ir bėgate ieškoti vaistinėlės arba bandote kokiais kitais išoriniais metodais paveikti savo organizmą. Tačiau savo viduje mes turime pakankamai jėgų patys įveikti ligą, ir jokia pagalba „iš šalies“ nereikalinga. Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į „mechanizmą“ žmogaus viduje, padedantį atsispirti ligoms ir netgi pristabdyti senėjimo procesus. Šį mechanizmą galima atrasti pasitelkus į pagalbą meditaciją.

Ne vieną tūkstantį metų skaičiuojanti meditacijos praktika kilo iš Rytų – vienuoliai ir atsiskyrėliai ją naudojo kaip priemonę, padedančią pasiekti kūno ir suvokimo tobulumą, sustiprinti organizmą. Vis dėlto šiuolaikiniam žmogui dažniausiai nėra lengva įvertinti meditacijos privalumus ir naudą.

Nežiūrint į tai, kad meditacija tiesiogiai susijusi su psichiniu poveikiu, jos panaudojimo galimybės vien dvasiniu žmogaus pasauliu neapsiriboja. Jos poveikis atsispindi ir kituose lygmenyse (pavyzdžiui, pastebėta, kad pakinta organizmo biocheminiai ir fiziologiniai rodikliai). Tai gali būti universali priemonė, padedanti išsaugoti gerą sveikatą ir užtikrinanti ilgaamžiškumą.

Meditacijos nauda yra įrodyta. Šiandieniniai tyrimai patvirtina, kad šis metodas daro teigiamą poveikį visam žmogaus organizmui. Štai 5 svarios priežastys, kodėl reikėtų pradėti praktikuoti meditaciją.

Meditacija padeda kontroliuoti skausmą

Visai tikėtina, kad mes vis dar iki galo nesuvokiame, kas iš tiesų yra skausmas. Iš esmės šis pojūtis visada subjektyvus, ir dėl šios priežasties kiekvienas žmogus toleruoja jį skirtingai. Yra netgi terminas „skausmo slenkstis“, arba „skausmo toleravimo riba“. Filosofijos daktaras Fadelis Zeidanas mano, kad kasdienis meditacijos praktikavimas turi galingą nuskausminamąjį efektą.

Kaip įsitikino visa Fadelio Zeidano iš Baptistų medicinos centro vadovaujama mokslininkų grupė (tyrimų rezultatai publikuoti žurnale „Neuroscience“), meditacija nuskausmina daug geriau, negu morfijus ir kiti silpnesni analgetikai. Buvo pastebėta, kad kasdien praktikuojant meditaciją, 40 % sumažėja skausmo intensyvumas ir 57 % – skausminis diskomfortas, tuo tarpu nuskausminamieji vaistai intensyvius skausmus sumažindavo tik 25 %.

Tyrimo metu grupė savanorių, sudaryta iš niekada gyvenime nebandžiusių medituoti žmonių, buvo išmokyta meditacijos technikos, pagrįstos dėmesio koncentracija. Jos metu mokomasi sekti savo kvėpavimą ir paleisti dėmesį atitraukiančias mintis ir emocijas. Mokslininkai stebėjo smegenų aktyvumą, pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją ir prietaisą, sukeliantį vietinį skausmą. Šis įtaisas sušildydavo odos plotą iki 50 laipsnių, o tai keldavo bandomiesiems skausmą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad po meditacijos skausminiai pojūčiai sumažėdavo nuo 11 iki 93 %. Jie stebėjo stiprų smegenų aktyvumo sumažėjimą pirminėje somatosensorinėje žievėje, kuri vaidina lemiamą vaidmenį formuojant atsakymą į skausminę stimuliaciją.

Meditacija keičia smegenų struktūrą

Meditacjos praktikavimas gali iš esmės pakeisti smegenų struktūrą. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto išsiaiškino, kad kai kuriose žmonių, kurie medituoja, galvos smegenų srityse, pilkosios smegenų medžiagos yra daugiau, negu tų žmonių, kurie meditacijos nepraktikuoja. Tai ypač aktualu norintiems išvengti su amžiumi susijusių smegenų pokyčių – juk gerai žinoma, kad aktyviosios smegenų medžiagos kiekis bėgant laikui tik mažėja.

Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad meditacija padeda formuoti glaudžius ryšius tarp smegenų dalių ir lėtina degeneraciją. Mokslininkai įvertino medituojančių žmonių smegenis pasitelkę difuzinį tenzorių vaizdavimą (DTI). Pasirodo, meditacija skatina nervinio tinklo ir sąsajų, jungiančių kaktos, smilkinių, pakaušio ir kitas sritis, formavimąsi. Visos tos jungtys ir sąsajos atlieka svarbų jungiklio vaidmenį, paskirstydami signalus į atskiras smegenų struktūras.

Neurofiziologai taip pat pastebi teigiamus mikroskopinius pokyčius nervų ląstelėse. Be to, kuo daugiau praktikos, tuo akivaizdesni  šie pokyčiai. Jeilio universiteto mokslininkai padarė magnetinio rezonanso tomografiją dviems medituojančių žmonių grupėms – patyrusiems ir pradedantiesiems. Jie išsiaiškino, kad patyrusiųjų žmonių smegenų aktyvumas dalyse, atsakingose už atminties praradimą, nerimą, dėmesio deficitą, hiperaktyvumą ir beta amiloidų plokštelių sergant Alzheimerio liga kaupimąsi, sumažėja daug labiau, nei tų, kurie meditacijos dar tik pradeda mokytis. Intensyvumas sumažėja nepriklausomai nuo praktikuojamų meditacijos metodų.

Medituojant reikia stengtis nusiraminti, vengti įkyrių ir chaotiškų minčių. Įdomu tai, kad tokios klydinėjančios sąmonės apraiškos itin būdingos sergantiems autizmu ir šizofrenija.
 

Meditacija lėtina ŽIV infekcijos progresą

ŽIV – tai labai sunki infekcinė liga, beveik nepasiduodanti gydymui. Vis dėlto netgi ir tokiais išskirtiniais atvejais meditacija gali pagelbėti.

Infekuotiesiems žmogaus imunodeficito virusu labai būdinga sunki emocinė būsena ir nuolatinis stresas. ŽIV lėtai naikina limfocitus (CD-4 ląsteles), tad imunitetas silpsta ir išsivysto akvizitinis (įgytas) imunodeficito sindromas (AIDS). Stresas stiprina žmogaus imunodeficito viruso poveikį ir priartina mirtį.

Meditacija – pripažinta ir plačiai naudojama priemonė, padedanti įveikti stresą. Mokslininkai iš Kalifornijos Psichoneuroimunologijos centro Los Andžele įrodė, kad meditacija gali sulėtinti infekuotųjų žmogaus imunodeficito virusu ligos progresą.

Kaip rodo jų gauti duomenys, pacientams, kuriems buvo parinkta meditacijos programa, CD-4 ląstelių žūdavo daug mažiau, lyginant su kontroline grupe. Kitais žodžiais tariant, meditacijos praktikavimas mažina streso lygį ir lėtina ŽIV infekcijos progresą.

Meditacija – gera širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė

Yra dar viena sritis, kur labai praverčia antistresinės meditacijos ypatybės. Ji gali ženkliai pagerinti sveikatą. Meditacija yra viena iš pačių geriausių alternatyvų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Kaip rodo Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenys, meditacija mažina arterinį kraujospūdį, apnašų ant arterijų sienelių kiekį ir cholesterolio lygį. Mokslininkai taip pat įsitikinę, kad jos praktika gali užkirsti kelią cukrinio diabeto vystymuisi ir širdies ligoms.

Mokslininkai ir tyrėjai iš Viskonsino Medicinos koledžo ištyrė maždaug apie 200 žmonių (amžiaus vidurkis – 59 metai), ilgą laiką kentėjusių dėl širdies arterijų aterosklerozės. Pusė tiriamųjų kasdien transcendentinei meditacijai skirdavo po 40 minučių (skirdavo po 20 minučių ryte ir vakare) ir gydėsi taip, kaip nurodyta, tuo tarpu kita pusė vietoj meditacijos atlikdavo fizinius pratimus ir taisyklingai maitinosi.

Pasirodė, kad meditacija 47 % sumažino širdies smūgio ir insulto riziką (lyginant su kita tiriamųjų grupe, kuri gydėsi tradiciniais metodais). Šis tyrimas patvirtino, kad tarp sąmonės būklės ir organizmo sveikatos yra glaudus ryšys.

Meditacija ilgina gyvenimą

Stresas trumpina mūsų gyvenimą. Kai mes atsiduriame stresinėje situacijoje, mūsų organizme ima gamintis kortizolis ir adrenalinas. Ilgai trunkantis ir lėtinis stresas nepraeina be pasekmių – mūsų organizmas patiria šių hormonų poveikį. Bėgant laikui, visa tai baigiasi organizmo audinių (įskaitant raumenis, kaulus, odą ir galvos smegenis) struktūriniais pažeidimais. Mes pradedame greičiau senti. Manoma, kad stresas daro įtaką ir telomeroms – specializuotoms heterochrominėms struktūroms, esančioms eukariotinių chromosomų galuose, o tai kliudo dalintis ląstelėms ir ilgina gyvenimo trukmę.

Kitaip nei kortizolis, dehidroepiandrosteronas (taip pat antinksčių gaminamas hormonas) blokuoja streso hormonus. Bėgant metams, mūsų organizmas jo pagamina vis mažiau, tad prasideda senėjimas ir įvairios ligos.

O dabar keli žodžiai apie melatoniną (vadinamąjį miego hormoną). Tyrimai parodė, kad melatoninas yra labai galingas antioksidantas, tačiau jo bėgant metams taip pat pagaminama vis mažiau. Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais įrodė, kad didelis dehidroepiandrosterono ir melatonino lygis ilgina gyvenimo trukmę.

Reguliarus meditacijos praktikavimas padeda suaktyvinti organizmo jėgas ir lėtina senėjimo procesus. Kaip rodo medicinos mokslų daktaro ir Tarptautinio ilgaamžiškumo instituto Vincento Giampapos tyrimai, meditacijos metu kūne vyksta akivaizdūs biocheminiai pokyčiai: kortizolio lygis krinta vidutiniškai 46 %, dehidroepiandrosterono lygis pakyla 23,77 %, o melatonino lygis išauga 97 %.