Kaip atrodo plokščiapėdystė, įsivaizduoti nesunku – daug ką pasako vien pavadinimas. Normali pėda turi tarytum dvi atramas, sudarančias skliautą: tai kulnas ir dalis prie kojų pirštų. Jeigu šis skliautas nusileidžia, atsiranda problemų.

Atrodytų, kas čia baisaus? Bėda ta, kad ši liga nemaloni ne estetiniu požiūriu. Skliautas reikalingas tam, kad vaikščiodami išlaikytumėm pusiausvyrą, jis amortizuoja mūsų judesius. Pėda normaliai funkcionuoja tuomet, kai ją veikiantis krūvis subalansuojamas stiprių raiščių ir raumenų. Jeigu raumenys ir sausgyslės silpsta, pėda deformuojasi: padas tampa visiškai lygus, netenkama labai svarbios amortizuojamosios funkcijos.

Tokiu atveju nukenčia stuburas, kojų sąnariai. Jų paskirtis visiškai kita, todėl amortizacijos funkcijos visiškai atstoti negali. Žmogus vaikščiodamas greitai pavargsta, jam skauda pėdas, klubus, nugarą juosmens srityje.

Skausmas atsiranda tada, kai išsenka organizmo jėgos normaliai judėti. Spėja nukentėti ir kelių, ir klubų sąnariai, pakinta laikysena. Visa tai gali sukelti artrozę ir skoliozę,  nereta ir venų varikozė – šiuo atveju padėti pacientui būna ypač sunku, reikia ilgo gydymo kurso, kartais – ir chirurginės intervencijos.

Plokčiapėdystės tipai

Ši liga gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta pasitaiko gana retai. Tai – struktūrinių pėdos elementų vidinių apsigimimų pasekmė. Įgyta gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui dėl įvairių priežasčių: traumos, paralyžiaus, rachito:

• Traumos atveju plokščiapėdystės priežastimi gali būti kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių, sutvirtinančių pėdos skliautą, pažeidimai.
• Paralitinė plokščiapėdystė būdinga sergantiems poliomielitu. Priežastis – daugelio raumenų paralyžius.
• Rachitinė pasireiškia sergantiems rachitu. Ši liga sutrikdo normalų pėdos kaulų vystymąsi, jie tampa neatsparūs apkrovai. Taip pat nusilpsta raumenys ir raiščiai, pėda deformuojasi ir išsivysto ši liga.

Atskira jos forma reikėtų laikyti statinę plokščiapėdystę. Priežastys:

• paveldimumas (įgimtas raiščių silpnumas),
• pėdos ir kulkšnies raumenų bei raiščių silpnumas dėl per mažo fizinio aktyvumo (būdinga dirbantiems sėdimą darbą),
• antsvoris,
• nepatogi avalynė,
• ilgalaikė kojų apkrova (nėštumas, aukštakulniai, ilgas stovėjimas ir kt.).

Pirmieji simptomai:

• pastebite, kad avalynė sunešiota iš vidaus,
• kojos vaikštant ar stovint labai greitai pavargsta,
• artėjant vakarui jaučiate kojų nuovargį ir skausmus, sunkumą, patinimą,
• patinsta kulkšnys,
• labai sunku vaikščioti apsiavus aukštakulnius,
• atrodo, kad koja paaugo (ypač į plotį). Tenka pirkti numeriu didesnę avalynę.

Vis dėlto šie požymiai būdingi sergant ir kitomis ligomis (pavyzdžiui, venų varikoze). Bet kuriuo atveju, juos pastebėjus reikėtų kreiptis į ortopedą.

Kaip nustatoma plokščiapėdystė?

• Klinikoje apžiūrėjus pacientą.
• Padarius rengeno nuotrauką.

Kaip ir bet kurios kitos ligos, plokščiapėdystės sudėtingumo lygiai skiriasi. Raiščių nepakankamumas – ankstyviausia stadija. Forma dar nepakitusi, bet juos patempus jaučiamas skausmas, atsirandantis po ilgesnių pasivaikščiojimų arba baigiantis dienai. Pailsėjus pėdų skausmai praeina.

Pirmojo laipsnio plokščiapėdystė – po fizinio krūvio jaučiamas kojų nuovargis, skausmas. Eisena tampa ne tokia plastiška, kaip anksčiau, į pavakarę pėdos gali patinti.

Antrojo laipsnio plokšiapėdystė – pėdos skliautas nusileidžia, padas išsilygina. Skausmai ir nuovargis tampa vis stipresni. Skausmas apima visą koją iki pat kelio sąnarių. Vaikščioti tampa labai sunku.

Trečiasis laipsnis – akivaizdi pėdos deformacija. Neretai tik tokiu atveju į gydytojus ir kreipiamasi – tiesiog nebegalima kentėti nuolatinių skausmų. Sportas tampa nepasiekiama svajone, sumažėja darbingumas. Įprasta avalynė vaikščioti jau visiškai nebetinka.

Plokščiapėdystė labai greitai progresuoja: dėl jos deformuojasi kojų pirštai, jie įgyja plaktuko formą.

Ligos sukeliamos problemos:

• nugaros, pėdų, kelėnų, klubų skausmai,
• nerangi eisena,
• neproporcingas kojų raumenų išsivystymas,
• pėdų ligos,
• kelio sąnarių ligos,
• stuburo ligos (osteochondrozė, išvaržos...),
• įaugę nagai.
• Gydymas

Šią ligą gydyti labai sudėtinga – žmogus niekada negalės su palengvėjimu pasakyti: „na va, išsigydžiau!“ (ypač tada, jei liga toli pažengusi). Ji trunka visą gyvenimą, visiškai pasveikti galima tik vaikystėje. Suaugusieji su ja turi kovoti nuolat, neleisti, kad plokščiapėdystė vystytųsi toliau. Kuo anksčiau ji nustatoma ir kuo mažiau deformuojama koja, tuo lengviau išvengti ligos progreso ir paprasčiau pakoreguoti pėdą.

Gydyti reikia kompleksiškai: sumažinti skausmą, stiprinti pėdos raumenis ir raiščius. Nuo skausmo padeda vaistiniai preparatai ir fizioterapija. Gydymo pagrindą sudaro speciali gydomoji gimnastika, kasdien atliekama namuose. Ji koreguoja pėdą, jos kaulus (jei sergama pirmąja šios ligos stadija), stiprina raumenis ir raiščius, formuoja taisyklingą eiseną.

Specialių kompleksinių pratimų yra daugybė, juos parenkant svarbu pėdos forma ir padėtis, nusiskundimai, amžius. Išsirinkti tinkamus pratimus ir jų intensyvumą jums padės ortopedas.

Plokščiapėdystės profilaktika

Siekiantiems pagerinti raumenų tonusą ir kraujotaką, naudingi pėdų ir blauzdų masažai. Vidpadžiai naudojami jau ligos pradžioje: jie gaminami kiekvienam individualiai, sumažina skausmingoms dalims tenkantį krūvį ir koreguoja pėdą, veikia kaip amortizatoriai. Tie, kurių liga pažengusi jau toli, turi avėti specialią ortopedinę avalynę.

Gali būti, kad aukštakulniai jums tinka ir patinka, tačiau jei nenorite plokščiapėdystės, neturėtumėte jų avėti kasdien – antraip gali būti, kad be ortopedinės avalynės jau neapsieisite.

Geriausia, jeigu batai odiniai ir lanksčiu padu. Kulniukas neturi būti aukštas (apie 3–4 cm), galai pakankamai platūs, kad nespaustų pirštų.

Per plati ir per laisva avalynė nėra naudinga – ji nutrina, tačiau dar pavojingiau avėti per siaurą – deformuojami pirštai, sutrinka kraujotaka, gali įaugti nagai. Batai turi apgaubti jūsų kojas tarytum antra oda.

Plokščiapėdystė – labai rimta ir klastinga patologija, tad nereikėtų į ją žiūrėti pro pirštus. Nedelskite, pasitikrinkite, gydykitės – komplikacijos jums tikrai nepatiks. Žmonės kažkodėl į pėdas beveik visiškai nekreipia dėmesio, apie jas pamiršta, o juk nuo jų labai priklauso viso organizmo būklė.