Pasyvus gyvenimo būdas, netinkamas racionas ir kitos panašios problemos negali praeiti be pasekmių. Dėl to nukenčia organai ir jų funkcijos, tačiau daugiausiai kliūna nervų sistemai ir medžiagų apykaitai. Būtent dėl jų disbalanso atsiranda antsvorio, kuris ilgainiui gali pereiti į nutukimą.
Dėl nepakankamos ar blogos mitybos milijonai pasaulio žmonių patiria sunkių sveikatos sutrikimų. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų problema.
Bloga nuotaika – kaip tikra audra jūsų organizmui. Negana to, kad apima apatija ir užplūsta pesimistiškos mintys, dar ir figūra tikrai negražėja: apima begalinis noras valgyti, o apie bent kažkokį aktyvumą net pagalvoti nesinori.
Pajutus stresą, įtampą ar kitokį emocinį susijaudinimą, vieni žmonės negali praryti nė kąsnio, o štai kiti iš karto puola prie maisto, tarsi kramsnojimas būtų vienintelis nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdas. Tai - emocinis valgymas.
Kas yra šokoladas? Tai džiaugsmas, meilė, sveikata ir grožis... Svarbu tik mokėti atskirti tikrąjį nuo klastotės, antraip naudos nepešite.
Jau bene trečią dešimtmetį į mūsų gyvenimus lėtai, bet užtikrintai bando įsibrauti genetiškai modifikuoti organizmai – GMO. Diskusijos šiuo klausimu netyla iki šiol: vieni bando įteigti GMO naudą, kiti atkakliai tam priešinasi, o į nesibaigiančius debatus įsitraukė visa tarptautinė bendruomenė.
Grikiai – jau savaime vertingas produktas. Vieni jį vartoja nuolat, kiti gi, nežinodami, kad šios kruopos – tai ne tik garnyras, bet ir vaistas, apsiriboja tik viena kita lėkštele jų košės per mėnesį. Ar esate girdėję, kad grikiai puikiai valo organizmą ir pasižymi daugybe kitų naudingų savybių? Šį kartą pakalbėsime apie tai, kaip juos naudojant...
Šiais laikais dauguma su nuostaba žiūrime į Rubenso tapybą, kurioje pavaizduotos apvalainos moteriškės ir negalime patikėti, kad kadaise buvo laikai, kuomet kraują kaitindavo būtent jos, o ne lieknos it smilgos gražuolės, kurios, tiesą sakant, tais laikais buvo laikomos paprasčiausiai ligotomis.
Kas per daug, tas nesveika – tai universali tiesa, kurią pritaikyti savo gyvenime gali kiekvienas. Ir vis dėlto mes norime gyventi sveikiau, kokybiškiau, tad pradedame atidžiau rinktis tai, ką valgome. Pastangos sveikintinos, tačiau perlenkti lazdos nereikia – juk kartais mūsų iš nuogirdų perimtos žinios prasilenkia su tikrove.
Vieniems žaliavalgystė – tai nuotykis, galimybė patirti kažką nauja ir dar neatrasta, kitiems – tiesiog būtinybė, o dar kitiems – kažkas iracionalaus ir sunkiai paaiškinama. Vis dėlto negalima nepastebėti, kad šis reiškinys Lietuvoje taip pat tampa vis populiaresnis, todėl nutarėme pakalbinti žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadovę Olgą Dzindze...
Britų mokslininkai nusprendė atsakyti į seniai visiems ramybės neduodantį klausimą: ar galima valgyti ant žemės nukritusį maistą? Juk daugelis įsitikinę, kad pakėlus jį per tris ar penkias sekundes, niekas per tą laiką nepasikeis.
Lisa Tillinger Johansen – dietologė ir mitybos ekspertė iš Los Andželo. Suaugusiesiems ir vaikams ji veda paskaitas apie diabetą, hipertenziją, cholesterolį, svorio kontrolę ir kitas sveikatos problemas, o neseniai išleido knygą „Greito maisto išteisinimas“ (Fast Food Vindication).
Trečiadienio vakarą menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė bei virtuvės šefas Reinaldas Janonis surengė kulinarijos pamoką, kurioje svečius supažindino su stevijos augalu. Šis, dar vadinamas medaus žole, augalas pasižymi tuo, kad yra net 200 kartų saldesnis už įprastą cukrų ir neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas sauga...
Vaisiai ir daržovės, kurių minkštimas yra šviesios spalvos, veiksmingai sumažina insulto tikimybę,- tokias išvadas pateikė Olandijos mokslininkai. Anot jų, vos 25 gramai tokio maisto kiekvieną dieną gali 9 procentai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Visi esame prisiklausę apie vegetarizmo pliusus bei minusus mūsų organizmams. Tačiau nepamirškime, kad ir daržovėse slepiasi tiek nitratai, tiek chemija. Taigi šį kartą apie tai, kokie nitratai atkeliauja kartu su daržovėmis ir kaip jie mus įtakoja.
Manote, kad servelatas – tai rinktinė mėsa? Jūs labai klystate! Mėsos šiame produkte yra mažiausiai. O pavojų sveikatai – kur kas daugiau.
Jei mėgstate sūrį ir jogurtą, turbūt apsidžiaugsite sužinoję, kad šie produktai padeda sumažinti antrojo tipo diabeto riziką. Tyrimas publikuotas žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“.
Pirmadieniais kalbamės su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie sveikatinimo - tikimės, kad šie interviu jums taps ne tik įdomiu paskaitymu, bet ir paskata patiems gyventi sveikiau. Šiandien pateikiame įdomų pokalbį su Vilma Brunhuber - moterimi, kuri ne tik pati gyvena sveikai, bet ir to moko kitus.
Japonų mokslininkai sukūrė akinius, kuriuos dėvint maisto porcija atrodo 50 % didesnė, tačiau kitų daiktų proporcijos išlieka nepakitusios.
Lietuvoje beveik 70 proc. suaugusių gyventojų turi padidintą cholesterolio lygį, tad susimąstyti būtina kiekvienam - naujausių tyrimų duomenimis reikėtų ne tik aktyviau gyventi, bet ir vartoti tam tikrą maistą.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.