Organizmo prisitaikymas prie pasikeitusių orų: štai kaip veikia mūsų kūnas

Organizmo prisitaikymas prie pasikeitusių orų: štai kaip veikia mūsų kūnas
@ Shutterstock

Niūrūs orai ir vėsesnė temperatūra, kaip ir šiltas klimatas, gali turėti įtakos miego kokybei, gerai savijautai. Smegenų „cirkadinis laikrodis“, dar vadinamas suprachiasmatiniu branduoliu, reguliuoja natūralų kūno 24 valandų ciklą, kuris kontroliuoja kūno šilumą, hormonų gamybą ir miego įpročius. Šį mechanizmą veikia dienos šviesa ar tamsa.

 

Visgi yra ir daugiau veiksnių, kurie lemia organizmo gebėjimą prisitaikyti prie pasikeitusių orų:

 

  1. Lauko aklimatizacija. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia gryname ore, tampa „aklimatizuoti lauke“. Šiems žmonėms mažiau įtakos turi karščio ar šalčio kraštutinumai, nes jų kūnai prisitaiko prie lauko aplinkos. Visgi kaip Roma nebuvo pastatyta per dieną, įpročiai nesusiformuoja per naktį. Kūnas yra gyvas organizmas, kuriam adaptuotis prie pokyčių reikia daugiau dienų. Sveikiems, normaliems žmonėms aklimatizacija paprastai įvyksta maždaug per dvi savaites. Šis procesas yra greitesnis reaguojant į šilumą, bet lėtesnis šaltuoju metu.

     
  2. Kūno riebalai. Liesi žmonės šilumą toleruoja geriau nei nutukę žmonės. Kuo labiau žmogus nutukęs, tuo mažesnis odos plotas, atsižvelgiant į jo kūno svorį. Didesnis paviršiaus plotas odai leidžia geriau garuoti ir atvėsinti kūną. Bet tie patys riebalai gali būti naudingi šaltame klimate gyvenančiam asmeniui, nes riebalai izoliuoja odos audinius. Pavyzdžiui, inuitai, gyvenantys šaltuose regionuose, turi daugiau kūno riebalų nei šiltesnio klimato žmonės.

     
  3. Amžius. Vyresnio amžiaus žmonės netoleruoja kraštutinių temperatūrų, taip gerai kaip jaunesni žmonės. Žmogui senstant, kūno reakcija į temperatūros pokyčius – drebulys žemoje temperatūroje ir prakaitavimas aukštoje temperatūroje, vėluoja, sulėtėja ir mažėja.

     
  4. Vartojami vaistai, medikamentai. Kai kurie vaistai gali sutrikdyti kūno gebėjimą toleruoti kraštutinius temperatūros pokyčius, nes jie veikia smegenų dalis, atsakingas už temperatūros reguliavimą. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo astmos ir šienligės gali sumažinti žmogaus toleranciją karščiui ar šalčiui.

     
  5. Metabolizmo, medžiagų apykaitos greitis. Metabolizmas – greitis, kuriuo organizmo ląstelės maistą paverčia energija, turi įtakos žmogaus sugebėjimui susidoroti su karščiu ir šalčiu. Palyginti didelis metabolizmo greitis sukuria daugiau šilumos nei santykinai žemas metabolizmo greitis. Dėl to žmogus, kurio medžiagų apykaita yra greita, gali jaustis šiltai 22 °C kambaryje, kuomet lėtesnį metabolizmą turintis asmuo, jausis vėsiai ir sustingęs.

     
  6. Suvartojamo vandens kiekis. Apie 60 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, o tai paaiškina, kodėl vanduo yra toks svarbus, kad tinkamai funkcionuotų kiekvienas organas. Vanduo apsaugo audinius ir sąnarius, palaiko normalią kūno temperatūrą ir padeda kūnui atsikratyti atliekų. Taigi, pakankamai vandens išgeriantis žmogus, padeda kūnui lengviau prisitaikyti prie sezoninių oro pokyčių.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas