Šis klausimas įprastai aktualiausias tiems, kas stengiasi numesti nereikalingo svorio arba bando palaikyti geras kūno formas. Kai kurie teigia, kad kad didesnė nei 12 valandų pertrauka tarp maitinimosi 80% sumažina lieknėjimo efektyvumą ir provokuoja kai kurių ligų vystymąsi, tuo tarpu kiti sako, kad visas vakare suvalgytas maistas keliauja tiesiai į kūną. Kas gi teisus? Ir ar aplamai šiuo klausimu yra viena tiesa?

Kodėl vakarienę verta valgyti?

Psichologiniai aspektai. Noras pavalgyti vakare – visiškai normalus. Iš tiesų, šis poreikis yra tarsi užprogramuotas. Prieš miegą organizmas bando pasirūpinti strateginėmis energijos atsargomis, kurių prireiks galimo „badavimo“ metu, taigi noras valgyti vakarais dažnai būna net stipresnis nei dienos metu. Ne šiaip sau didžioji dauguma žmonių gali labai lengvai atsisakyti pusryčių, o štai užmigti nepavalgius – jiems tampa tikru iššūkiu. Jei organizmas reikalauja – vadinasi jam to reikia. Kam priešintis gamtos dėsniams ir versti save kankintis?

Vakarinės kalorijos tokios pačios. Statistinio žmogaus energingumo pasiskirstymas visą dieną būna maždaug apylygis. Taigi, visiškai suprantama, kad organizmas reguliariai reikalauja maisto, kad galėtų tą energiją išlaikyti. Ypatingai tai aktualu sportuojantiems. Dažnai žmonės mano, kad per pietus gauto maisto pilnai pakaks pagaminti sportavimui reikalingai energijai. Taip, tai tiesa, tačiau po sporto organizmui reikės atstatyti balansą, todėl vakarienė praktiškai neišvengiama. Žinoma, vakarienei reikėtų rinktis mažiau kaloringus maisto produktus, nes ta vakare iš maisto sukaupta energija nebus tikslingai panaudota. Nepamirškite, kad organizmas turi „atmintį“. Jei kelis vakarus iš eilės versite jį badauti, jis paprasčiausiai ims kaupti atsargas kitiems galimiems badavimams. Todėl geriau valgyti reguliariai.