Medikai perspėja, kad infekcija yra itin grėsminga neskiepytiems nuo tuberkuliozės naujagimiams ir mažamečiams vaikams iki 5 metų, kadangi jie dar neturi susiformavusio imuniteto. Didelę grėsmę tuberkuliozės mikobakterijos kelia paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, ypač nusilpus imunitetui. Padidėjusios rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, kurie yra neskiepyti nuo tuberkuliozės, dirba su žmonėmis (pvz. pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai ir kt.), dažnai bendrauja su sergančiais asmenimis, nuolatos patiria stresą, netinkamai maitinasi ar sąmoningai alina organizmą dietomis, serga sunkiomis lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis. Nusilpusi imuninė sistema, nesugebėdama kovoti su organizme esančiais ligos sukėlėjais, „pasiduoda“ – latentinė tuberkuliozė tampa aktyvia.
 
Dviguba grėsmė: ŽIV ir tuberkuliozė
 
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, medikams susirūpinimą kelia dviguba – ŽIV ir tuberkuliozės – infekcija. Iki 2014 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 195 ŽIV ir tuberkulioze sergantys asmenys. Nors skaičiai atrodo gana maži, tačiau problema yra opi.
 
„ŽIV silpnina imuninę sistemą, todėl sudaromos puikios sąlygos aktyvios tuberkuliozės vystymuisi. PSO pateikiama statistika „kalba“ pati už save: ŽIV užsikrėtusių asmenų, infekuotų tuberkuliozės mikobakterijomis, aktyvios tuberkuliozės raidos tikimybė siekia 5–10 proc. per metus, o ŽIV neužsikrėtusių asmenų – 5–10 proc. per visą gyvenimą. Tad tokių asmenų mirties rizika padidėja ketvirtadaliu.“, - pastebi gydytoja E. Marciuškienė.
 
Tuberkuliozė gali keliauti krauju
 
Tuberkuliozė dažniausiai pakenkia plaučiams, tačiau neretai ligos sukėlėjai per kraują išplinta į virškinamąjį traktą, šlapimo sistemą, krūtinės ląstą, kaulus ir sąnarius, akis ar odą. Nors šios tuberkuliozės formos yra neužkrečiamos, tačiau jas itin sunku diagnozuoti ir dar sunkiau gydyti.