„Televizorius gadina regėjimą, o morkos – gerina“, „akių mankšta naudinga akims, o skaitymas – kenkia“... Tiesa tai ar vis dėlto mitai? Išsiaiškinkime.

Kas yra trumparegystė?

Trumparegystė (miopija) – dažniausiai pasitaikanti akių refrakcijos yda, kai daikto atvaizdas akyje susidaro prieš tinklainę dėl per stipraus šviesos spindulių laužimo. Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai. Iš arti trumparegis mato gerai.

Trumparegystė gali būti paveldėta – trumparegių tėvų vaikai dažnai taip pat turi tą pačią refrakcijos ydą. Jei trumparegystė yra įgyta, nemažą įtaką turi didelis krūvis akims.

Mitas: televizorius ir kompiuteris skatina trumparegystės vystymąsi.

Kaip yra iš tikrųjų. Kalbant apie suaugusiuosius, tai galima vadinti mitu, o kalbant apie vaikus – tiesa. Atlikta daugybė tyrimų, tačiau ryšio tarp regos prastėjimo ir darbo kompiuteriu nenustatyta: kita vertus, vaikams nuolatinis žiūrėjimas į artimus, smulkius objektus kompiuterio ar telefono ekrane didina apkrovas akims ir iš tikrųjų gali skatinti trumparegystės atsiradimą bei progresavimą.

Vaikai paprastai gimsta geriau prisitaikę matyti į tolį. Pernelyg ankstyvas akių apkrovimas žiūrėjimu į artimus objektus jiems kenkia. Kadangi vaikų raumenys silpnesni, ši apkrova sukelia akies raumenų spazmą, todėl užsifiksuoja jų padėtis artimam atstumui, kitaip tariant, atsiranda vadinamoji netikra trumparegystė, kuri po truputį pereina į tikrąją.

Mitas: vaikas trumparegis, nes per daug skaito.

Kaip yra iš tikrųjų. Greičiausiai kaltos ne knygos, o tai, kad vaikas mažai laiko praleidžia lauke ir per mažai žiūri į tolį, dėl ko ir vystosi ta pati minėtoji netikra trumparegystė. Be to, regėjimui įtaką daro ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, natūralios dienos šviesos trūkumas (štai kodėl Japonijoje siekiant išvengti regos blogėjimo pamokos gali būti vedamos lauke, o langai daromi taip, kad šviesos į klasę pakliūtų kuo daugiau).

Mitas: pratimai akims gali pagerinti trumparegių regėjimą.

Kaip yra iš tikrųjų. Pratimai – tik regėjimo palaikymo, profilaktikos priemonė. Pagerinti regėjimą mankštos gali tik tiems, kam yra netikroji trumparegystė (kai įtempti raumenys, o ne padidėjęs pats akies obuolys). Atskirti tikrą nuo netikros gali tik specialistas.

Mitas: kai kuriuose produktuose (pavyzdžiui, morkose) esantis vitaminas A padeda įveikti trumparegystę.

Kaip yra iš tikrųjų. Vitaminai regėjimo negerina – tik palaiko. Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui gali vystytis regėjimo sutrikimai (pavyzdžiui, nepakankant vitamino A – vištakumas, arba neprimatymas prieblandoje, trūkstant liuteino ir zeaksantino – tinklainės ligos). Paprasčiau tariant, vartojant papildus ir tam tikrų vitaminų turintį maistą galima tik normalizuoti būklę, atsiradusią dėl tų medžiagų trūkumo, bet ne pagerinti regėjimą ar atsikratyti trumparegystės.

Mitas: skaitymas tamsoje kenkia regėjimui.

Kaip yra iš tikrųjų. Šis faktas nėra visai teisingas. Tiesa, skaityti tamsoje nėra gerai, tačiau tiesioginės žalos regėjimui tai nedaro. Skaitymas tamsoje paprastai gali baigtis akių nuovargiu, dėl kurio ims skaudėti galvą ir bus jaučiama akių įtampa, tačiau jei turite tam tikrą genetinį polinkį, toks skaitymas iš tikrųjų gali daryti įtaką trumparegystės vystymuisi.

Mitas: trumparegiams negalima kilnoti sunkumų ir sportuoti.

Kaip yra iš tikrųjų. Reikšmę šiuo atveju turi ne trumparegystė, o tinklainės būklė. Net ir gerai matantis žmogus dėl atšokusios tinklainės gali apakti, o labai blogai matantis (trumparegis) – turėti sveiką tinklainę ir aktyviai sportuoti. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus trumparegis, ar ne, būtina reguliariai lankytis pas oftalmologą.

Mitas: pradėjus nešioti akinius akys tik silpnės ir vis reikės stipresnių.

Kaip yra iš tikrųjų. Akinių nešiojimas regėjimo pablogėjimui įtakos neturi. Nusiėmę akinius tiesiog kurį laiką blogiau matome, kol akys vėl pradeda įsitempti ir pačios žiūrėti, nes su akiniais buvo labiau atsipalaidavusios. Regėjimas silpsta, ir visai nesvarbu, ar nešiojate akinius, ar ne.