„Televizorius gadina regėjimą, o morkos – gerina“, „akių mankšta naudinga akims, o skaitymas – kenkia“... Tiesa tai ar vis dėlto mitai? Išsiaiškinkime.
Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys dirba visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako pastebintis, kad nemažai ž...
Kai gydytojų paklaustas, kaip regėjimas, visą gyvenimą išdidžiai atsakinėji „Vienetas!“, būna baisiai nesmagu vieną vakarą pastebėti, jog net ir labai geros knygos paskaityti nesinori, nes raidžių nematyti.
Šiandieninėje aukštos raiškos, spalvų ir hiperrealizmo epochoje Philipo Barlow kūryba prikausto dėmesį. Žiūrovas turi kaip reikiant įtempti regėjimą, kad pamatytų tai, kas pavaizduota šio menininko darbuose, ir pats papildyti bendrą vaizdą savo vaizduotėje.
Šis technologijų amžius daro akims didelę žalą. Jeigu norite išsaugoti gerą regėjimą, reikia koreguoti savo kasdienę mitybą. Racione turi būti daugiau vitaminų A ir E, kalio, fosforo ir geležies turinčių produktų. Nemažą akim dalį akims naudingų ir reikalingų medžiagų galima gauti su uogomis, žaliomis daržovėmis ir vaisiais. Tai turėtų būti jūsų...
Žvairos akys ne tik negražiai atrodo. Tai – ir fiziniai nepatogumai, nes žvairuojant dingsta erdvinis, trimatis regėjimas, be to žvairumas gali sukelti ir tiesioginius regėjimo sutrikimus. Statistikos duomenimis žvairuoja maždaug 3-4% vaikų.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.