Akupunktūra – tai gydymo metodas, atsiradęs Kinijoje ir sėkmingai taikomas šiandien.

Prieš kelis tūkstančius metų kinų specialistai nurodė pagrindinius kūno paviršiaus taškus, kurių dirginimas adatomis sukelia atsakomąsias reakcijas organizme, vidaus organuose.

Tradicinės Vakarų medicinos požiūriu, kinų medicina nėra pagrįsta moksliniais įrodymais. Ji remiasi anatomiškai neįrodoma prielaida, kad žmogaus kūne esančiais energijos takais (meridianais) cirkuliuoja energija. Veikiant tam tikrus šių energijos takų (meridianų) taškus, yra harmonizuojamas nervų ir endokrininės sistemos funkcionavimas, keičiamas skausmo pojūtis, normalizuojama vegetacinė sistema.

Gydant punktūromis, dėl padidėjusio biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimo koreguojama imuninė sistema, slopinamos organizmui pavojingos alerginės reakcijos, pagerėja nervinio impulso perdavimas, atsipalaiduoja spazmai, pagerėja kraujotaka ir mikrocirkuliacija. Dėl šių teigiamų pokyčių greičiau atkuriami periferinės nervų sistemos sutrikimai, pagreitėja opų ir žaizdų gijimas, mažėja uždegimas, patinimas, nervų sistemos dirglumas ir kt.

Nors atliktais eksperimentais moksliškai paaiškinti biologiškai aktyvių (akupunktūrinių) taškų veikimo mechanizmo visiškai nepavyksta, kita vertus, nė vienas iš tyrimų nepaneigia punktūros poveikio, kuris dažnai padeda tada, kai medikamentinis gydymas neduoda trokštamų rezultatų.
 
Refleksinės zonos
 
Daug šiuolaikinių fizinės medicinos metodų taip pat remiasi akupunktūriniais taškais ir refleksogeninėmis zonomis. Tai punktūrinių taškų veikimas elektra (elektropunktūra), šiluma, šviesa (lazerio punktūra bei taškų ir zonų veikimas Bioptrono šviesos terapijos aparatu), magnetų, metalų aplikacijos, biologiškai aktyvių taškų masažas (akupresūra).