Niekam nėra paslaptis, kad vienų ligų gydymas gali nulemti kitų atsiradimą, nes naudojamos priemonės kenkia organams bei sistemoms. Papratai ši taisyklė pirmiausiai taikoma antibiotikams – ilgalaikis jų vartojimas silpnina imunitetą, provokuoja įvairių grybelinių ligų vystymąsi, negatyviai veikia plaukų ir odos būklę... Bet ir kiti preparatai ne ką saugesni.

JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad vaistai nuo hipertonijos pablogina smegenų aprūpinimą krauju. Tyrėjų manymu, padidėjęs kraujospūdis liudija, kad nervų sistema yra per daug jaudri. Dirbtinis arterinio kraujospūdžio mažinimas vaistiniais preparatais tik apsunkina problemą, nors galvos skausmas kuriam laikui išties praeina.

Senovės kinai gydė magnetiniais akmenimis (gydytojai pridėdavo juos prie tam tikrų kūno taškų). Egipto valdovė Kleopatra nuolat nešiojosi magnetinį amuletą, nes manė, kad jis padeda išsaugoti jaunystę ir grožį. Žymusis Paracelsas naudojo magnetus įvairių ligų gydymui. Galima spėti, kad būtent jis pirmasis ir pradėjo naudoti skirtingus magneto polius skirtingiems tikslams pasiekti. Jis magnetais gydė uždegimus, epilepsiją, viduriavimą ir kraujavimą. Tibeto vienuoliai magnetą prideda prie galvos, kad pagerėtų dėmesio koncentracija.

Vartojant vaistus nuolat, pablogėja miego kokybė, silpsta atmintis, padidėja dirglumas, nervų sistema tampa jaudresnė. Gerai žinoma, kad diuretikai, vartojami arterinio kraujospūdžio mažinimui, vyrams gali sukelti erekcijos sutrikimų.

Beveik visi vaistai daro neigiamą poveikį kepenims – pagrindiniam organizmo filtrui, padedančiam neutralizuoti ir pašalinti toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas (pavyzdžiui, vaistinių junginių likučius).

Apmaudu, tačiau pasiskaičius vaistų vartojimo instrukciją, paaiškėja, kad beveik visada pasireiškia koks nors šalutinis poveikis. Net jeigu žmogus serga tik viena konkrečia liga, o visi kiti organai ir sistemos veikia be priekaištų, nepageidaujamų reiškinių vis tiek pasitaiko, nors jie ir nėra labai sunkūs. Tačiau jeigu sutrikusi iš karto kelių organų veikla, parinkti preparatą, kuris nekenktų sveikatai, tampa beveik neįmanoma. Išeina uždaras ratas – vienos ligos skatina kitų atsiradimą, naujų patologijų formavimąsi.