"Tarakonai gali pernešti 56 rūšis aerobinių bakterijų, iš kurių 14 yra ligų sukėlėjai. Šie vabzdžiai pasižymi atsparumu įvairios kilmėms užkratams, tačiau patys yra ligų sukėlėjų nešiotojai - dizenterijos, vidurių šiltinės, salmoneliozės. Pavyzdžiui, salmonelės, pernešamos tarakonų, išmatose aktyvios gali likti iki 6 savaičių, o jeigu tarakonai praryja tuberkuliozės bakterijas, esančias ligonių skrepliuose, jos tarakonų išmatose išlieka pavojingos 8 savaites", - teigia biologas Liutauras Grigaliūnas.

Nenaikinami tarakonai gali platinti net mirtinas ligas, tokias kaip echinokokozė, toksoplazmozė ir himenolepidozė, kurios žmogaus organizmui kelia mirtiną pavojų, pasėdamos kaspinuočių lervas, pažeisdamos virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Todėl tarakonus naikinti privaloma ne tik dėl švaros, bet ir dėl užkrečiamų ligų grėsmės. Iš pažiūros didelio pavojaus nekeliantys ūsuotieji įnamiai minta ten, kur veisiasi įvairiausios bakterijos bei knibžda virusai, o patys, būdami neįtikėtinai gajūs, sėja grėsmingas ligas per paliekamas išmatas, išnaras ar seiles.

Mitus griauna pasikeitęs požiūris ir šiuolaikiškos priemonės

Gyventojai dažnai vengia kreiptis į tarakonų naikinimo profesionalus, kadangi yra paplitusi nuomonė, jog norint išvengti kenkėjų naikinimo procese naudojamų medžiagų toksinio poveikio, patalpas reikėtų palikti ilgam laikui. Ekspertai užtikrina, jog tarakonų naikinimo proceso metu yra naudojamos specialios medžiagos, kurios yra efektyvios, tačiau nepavojingos žmogaus sveikatai, todėl į patalpas galima grįžti visai netrukus.

Apsisaugoti neskubama ir pastebėjus pavienius tarakonus, tačiau jų populiacija gali išaugti žaibiškai. Pastebima, kad dažnai tarakonų naikinimui pasitelkiamos netinkamos ir neefektyvios priemonės, tokios kaip lipnūs kartoniniai indikatoriai, kurie skirti ne naikinimui, o tarakonų kontrolei. Tokios priemonės, deja, problemos neišsprendžia, tik parodo tarakonų paplitimą namuose