Pajuokauti mėgstančių medikų nuomone, garsusis Merfio dėsnis turėtų skambėti taip: jeigu gali nutikti kažkas negero, tai būtinai ir nutiks, ir dėl to greičiausiai bus kalta skydliaukė.
 
Nors ši drugelio formos liauka mūsų kaklo apačioje visai nedidelė, jos pareigų sąrašas kartais atrodo begalinis. Skydliaukė juk ir reguliuoja mūsų apetitą, lemia energingumą ir net kūno temperatūrą. Kai ji veikia, kaip pridera, to nė nepastebime. Tačiau kai pradeda aikštytis... Tada tik laikykis. Simptomai būna tokie, kad ir norėdamas jų neignoruosi, bet sykiu ir tokie įvairūs, jog tikrosios kaltininkės nė neįtarsi.
 
Ką tik pavadinome skydliaukę maža, tačiau iš tiesų ji yra didžiausia mūsų kūno endokrininė liauka. Ji gamina du labai panašius hormonus – T3, arba trijodtironiną, ir T4, arba tetrajodtironiną, kurie kontroliuoja, kokiu greičiu organizmas degina energiją ir kaip reaguoja į streso hormonus.
 
Pasitaiko įvairių šios liaukos veiklos sutrikimų, tačiau dažniausi iš jų du – hipertireozė (kai skydliaukė pernelyg aktyviai gamina savo hormonus) ir hipotirozė (kai kraujyje cirkuliuojančių skydliaukės hormonų kiekis sumažėjęs).
 
Tais atvejais, kai skydliaukė sustreikuoja, ji gali paskui save nusitempti visą organizmą. Štai tik keli keistesni simptomai, kuriais pasireiškia tokios endokrininės problemos.
 
Stora šiurkšti oda
 
Ir ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Kadangi skydliaukė reguliuoja mūsų odos atsinaujinimo procesus, jai esant hiperaktyviai naujos odos ląstelės sparčiau keičia senąsias. Taigi tokių žmonių oda būna lygesnė, tačiau plonesnė. Aptingusi skydliaukė – priešingai, sulėtina odos atsinaujinimą, todėl ji atrodo šiurkštesnė.