Kalbant apie mastitą negalima apeiti ir patologinės laktostazės (pieno sąstovio), pasireiškiančios jau 2–5 parą po gimdymo. Ją lydi karščiavimas ir šaltkrėtis, tačiau simptomai ištuštinus krūtį greitai praeina ir moteris gali maitinti toliau. Jeigu tai nepadaroma, atsiranda rimtesnių komplikacijų: pienas ima džiūti, pradeda vystytis infekcija.

Mastitas dažniausiai ima vystytis antrą arba trečią savaitę po gimdymo – tuo metu moteris jau būna namuose ir pasinėrusi į kasdienius buities darbus, todėl ne iš karto atkreipia dėmesį į infekcijos požymius.

Gydytojai išskiria serozinę, infiltracinę ir pūlingą šios ligos formas – tai skirtingos pieno liaukos uždegimo stadijos. Ji prasideda nuo pirmosios: temperatūra pakyla iki 38–39 laipsnių, ima krėsti drebulys, pablogėja bendra savijauta, oda pažeidimo vietoje rausta, tampa šiurkšti. Šiuo etapu pieno liaukos funkcijos dar nesutrikusios.

Antrosios stadijos metu savijauta daug prastesnė. Atsiranda skausmingas sukietėjimas, turintis aiškius kontūrus, sutrinka pieno liaukos veikla, prasideda laktostazė – tačiau, kitaip nei patologinės laktostazės atveju, pritvinksta ne visa krūtis, o tik atskiros jos dalys.

Pavojingiausia yra paskutinioji pieno liaukos uždegimo forma. Patinimai raudoni ar net mėlyni ir labai skausmingi. Susidarę pūliniai šalinami chirurginiu būdu.

Mūsų dienomis bene labiausiai paplitusi mišri – pūlingo infiltracinio – mastito forma, kuri neturi aiškiai apibrėžtos sukietėjimo srities, o krūtinės odoje lyg koryje kaupiasi pūliai.

Įtarus mastitą, atliekami mikrobiologiniai abiejų pieno liaukų tyrimai – kuo sunkesnė liga, tuo daugiau piene randama mikrobų ir leukocitų. Tiriama ir ultragarsu.