Dabar kiekviena GMP brigada aptarnauja maždaug 16 tūkst. žmonių kaimo vietovėse ir 18 tūkst. miestuose. Priklausomai nuo rajono ypatumų, šiuos skaičius savivaldybės dar gali koreguoti 20 procentų.

Kodėl prireikė stambinti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerines tarnybas?

Tik tobulinant GMP pajėgų valdymą, galima padidinti tarnybos operatyvumą. Vietoj 56 dispečerinių tarnybų šios funkcijos koncentruojamos 10 buvusių apskričių centrų. Didesnio GMP automobilių kiekio ir brigadų valdymas iš vieno centro leidžia pagreitinti paslaugos suteikimą pacientams į įvykio vietą pasiunčiant arčiausiai esantį automobilį, taip pat efektyviau panaudoti tiek GMP automobilių parką, tiek žmogiškuosius išteklius. Pasaulio valstybėse dėl dispečerinių funkcijų centralizavimo politikos jau net nebediskutuojama, nes valdant 2 automobilius ar 10 automobilių jų efektyvesnio paskirstymo į įvykių vietas galimybių skirtumai yra per daug akivaizdūs. Beje tą jau anksčiau už mus suprato mūsų Baltijos kaimynės - Latvija turi tik 1 GMP stotį, Estija turi 3 dispečerines tarnybas ir jas reorganizuoja į 2. Varšuvoje, kur gyvena apie 1,6 mln. veikia viena dispečerinė tarnyba, Austrijoje viena dispečerinė tarnyba aptarnauja apie 2 mln. gyventojų;

Dar kartą pabrėžtina, kad reformos tikslas - ne taupymas, o kokybiškesnės GMP paslaugos.

GMP finansavimas ne tik ne mažėja, bet net šiek tiek didėja. GMP paslaugos visą laiką buvo ir išlieka SAM prioritetu, todėl net krizės įkarštyje joms mažiausiai buvo "veržiami" diržai, o pastaraisiais metais skiriama daugiau pinigų: 2010-iais GMP paslaugoms apmokėti skirta 131,6 mln. litų, 2011 – 149 mln. litų, o šiemet – 151 mln. litų.

Ar dėl tokios centralizacijos gyventojams neteks ilgiau laukti GMP pagalbos?