Omega-3 ir kraujospūdis. Tyrimais įrodyta, kad ir nedideliais kiekiais įsisavinamos Omega-3 rūgštys padeda sumažinti kraujospūdį, taigi jeigu jūsų spaudimas pakilęs, rekomenduojama valgyti daugiau žuvies produktų (išskyrus sūdytą ir rūkytą žuvį).  

Omega-3 ir insultas. Mokslininkai kol kas nesutaria, ar šios rūgštys iš tiesų sumažina insulto riziką, bet faktas, kad jo stiprina kraujagysles ir veikia kaip anti koaguliantas, taigi tikėtina, kad padeda išvengti išeminio insulto, kurį sukelia arterijų blokavimas. Kita vertus, didelės dozės papildų, kuriuose yra Omega-3, gali padidinti hemoraginio insulto riziką.

Omega-3 ir depresija. Mokslininkai mano, kad riebiosios Omega-3 rūgštys gali teigiamai veikti nuotaikos sutrikimus ir padidinti antidepresantų efektyvumą. Įrodyta, kad šalyse, kurių gyventojams būdingas didelis Omega-3 suvartojimas, yra mažesnis sergamumo depresija lygis. Tačiau kol kas išvadas daryti per anksti.

Omega-3 ir ADHD. Kai kurie tyrimai patvirtina, kad papildai su šiomis rūgštimis gali palengvinti ADHD simptomus. Faktas, kad Omega-3 riebiosios rūgštys labai svarbios smegenų veiklai, tačiau kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad jas galima būtų laikyti panacėja kovoje su ADHD.

Geriausias Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis – šviežia žuvis. Nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios žuvys yra vertingesnės nei kitos. Daugiausia šių riebiųjų rūgščių galima pasisavinti iš atlantinės silkės, upėtakių, sardinių, skumbrės, ančiuvių ir tunų. Žuvį rekomenduojama valgyti mažiausiai 2 kartus per savaitę. Bene populiariausia iš šių žuvų yra tunas. Jame gausu baltymų ir net 8 nepakeičiamos amino rūgštys, kurių įsisavinimas siekia 95 procentus.