Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugeliui jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias ir erzinančias patirtis: skausmingas, gausias ar nereguliarias mėnesines. Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir vaisingumui, todėl simptomams besitęsiant apsilankyti pas gydytojus turi įvairaus amžiaus pacientės.

„Merginos ir moterys su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ciklas gana dažnai būna nereguliarus vos tik mėnesinėms atsiradus, tačiau įprastai susireguliuoja per porą metų. Retėjantis, gausesnis ar trumpiau trunkantis kraujavimas būdingas ir premenopauzės laikotarpiu, prieš mėnesinėms išnykstant. Kalbant apie nereguliarų mėnesinių ciklą, daugelis moterų, nepaisant amžiaus, tarsi įsikibusios laikosi „standarto“ ir klaidingai tiki, kad jų ciklas privalo trukti 28 dienas. Normaliu laikomas tiek trumpesnis, tiek ilgesnis mėnesinių ciklas, kuris gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų“, – aiškina D. Keršulytė.

Anot gydytojos akušerės-ginekologės, sunerimti bei kreiptis į gydytojus reikėtų esant trumpesniam nei 25 dienos ar ilgesniam nei 35 dienos mėnesinių ciklui, ciklo trukmei ženkliai svyruojant bei išvis nežinant, kada bus mėnesinės. Toks mėnesinių ciklas laikomas nereguliariu.

Mėnesinių ciklo sutrikimu laikomas ir ilgai besitęsiantis ar trumpas, tačiau labai gausus kraujavimas. Vertinant mėnesinių gausumą, merginų ir moterų prašoma bent kelis mėnesius atidžiai stebėti, kiek tamponų ar įklotų jos sunaudoja, ar kraujuojant pastebi krešulius, koks būna jų dydis, ir užpildyti specialią skalę. Tačiau, gydytojos teigimu, kur kas objektyviau įvertinti sutrikimus padeda atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

„Atlikdami tyrimus vertiname ne tik pacienčių hemoglobino, bet ir kitus kraujo rodiklius, pavyzdžiui, feritino lygį, geležies atsargas ir koncentraciją. Neretai hemoglobinui esant geram, tyrimai parodo slaptą mažakraujystę bei pagrindžia prastą merginų ir moterų savijautą: galvos svaigimą, mieguistumą, silpnumą“, – pasakoja Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centre dirbanti D. Keršulytė.

Mėnesinių ciklo sutrikimai – rimtų ligų pranašai

Gydytoja priduria, kad skundžiantis mėnesinių ciklo sutrikimais taip pat reikia stebėti mėnesinių skausmingumo lygį: „Pacienčių visuomet klausiu, ar mėnesinių metu joms reikia gerti vaistus nuo skausmo, ar jie padeda numalšinti skausmą, kiek vidutiniškai tablečių išgeriama ir pan.“.

„Jeigu mėnesinės yra labai skausmingos ir jaustis komfortiškiau nepadeda net nuskausminantys vaistai, jeigu prireikia net leidžiamų medikamentų, kreiptis į gydytoją – būtina. Ypač skausmingos mėnesinės yra vienas iš endometriozės simptomų. Tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų“, – pasakoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė.

Sunkiai pakeliamą mėnesinių skausmą bei nereguliarų ciklą taip pat gali sukelti ir cistiniai kiaušidžių dariniai, kurie susiformuoja kiaušidžių paviršiuje ir tam tikrais atvejais gali būti piktybiniai. Gausias mėnesines gali lemti ir gimdoje esantys polipai – jie, gydytojos teigimu, vis dažniau nustatomi ir labai jaunoms pacientėms.

„Yra ginekologinių susirgimų, kurių simptomai neapsiriboja vien tik mėnesinių ciklo nereguliarumu. Jeigu pacientė susiduria su akne, odos problemomis, skundžiasi plikimu arba padidėjusiu plaukuotumu blauzdų, rankų, krūtinės ir veido srityje, sunkiai sureguliuojamu viršsvoriu, neretai nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Tai rimtą pavojų moters vaisingumui kelianti liga, kurios negydant didėja gimdos kaklelio vėžio rizika“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja akušerė-ginekologė.

Kaip gydyti mėnesinių ciklo sutrikimus?

Pasak D. Keršulytės, priemonės, kuriomis gydomi pacientes kamuojantys mėnesinių ciklo sutrikimai, priklauso nuo konkrečios diagnozės ir merginos ar moters gyvenimo būdo. Gydytoja pažymi, kad jos praktikoje netrūksta atvejų, kuomet nustatyti sutrikimai yra ne hormoniniai, o sukeliami fizinių ar emocinių faktorių.

„Mėnesinių ciklo sutrikimams įtakos turi pacienčių jaučiamas ilgalaikis stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, pavyzdžiui, pamaininis darbas naktimis, didelis fizinis krūvis sportuojant bei mityba. Mėnesinių ciklas dažnai sutrinka, jeigu laikomasi griežtos, nesubalansuotos dietos ar pacientei yra nustatyti tam tikri valgymo sutrikimai – tačiau tokiu atveju sutrikimai nėra priežastys, o pasekmės“, – pažymi Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ akušerė-ginekologė D. Keršulytė.

Pasiryžus tam tikriems gyvenimo būdo pokyčiams, nereguliarus mėnesinių ciklas susitvarko, tačiau tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas reikalauja rimtesnių priemonių, teigia gydytoja.

D. Keršulytė pasakoja, kad nustačius policistinių kiaušidžių sindromą, sutrikęs hormonų balansas reguliuojamas vaistais. Skiriant specialius medikamentus sušvelninami ir endometriozės simptomai, bet esant gimdos polipams, jie gali būti pašalinami tik chirurginiu būdu.

„Daugelis merginų ir moterų nežino, jog mėnesinių ciklas gali sutrikti ir dėl netinkamos skydliaukės veiklos. Todėl neretai siekdami išsiaiškinti pirmųjų sutrikimų priežastis, tiriame ir skydliaukės hormonus – nustačius sutrikimus, endokrinologas paskiria gydymą medikamentais, kurio laikantis mėnesinių ciklo sutrikimai yra išsprendžiami, o pacientės gali džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe“, – pasakoja gydytoja.

Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti rimtų ginekologinių susirgimų simptomai, juos diagnozuoti ir gydyti reikia kuo anksčiau. Delsdamos kreiptis į gydytojus merginos ir moterys, sulaukusios vyresnio amžiaus, rizikuoja susidurti su onkologinėmis problemomis, jeigu laiku nepašalinami gimdoje esantys polipai ar problemomis dėl nevaisingumo.