Mokslininkams pavyko įrodyti, kad vienišų žmonių imuninė sistema silpnesnė, o tai lemia didesnę tikimybę susirgti širdies bei kraujotakos ligomis, mažesnį atsparumą virusinėms infekcijoms ir net padidintą vėžio riziką.

Jau seniau buvo žinoma, kad žmogaus socialinė aplinka turi įtakos sveikatai, o statistika rodė, jog vieniši žmonės miršta jaunesni, nei tie, kurie gyvena šeimos ar draugų apsuptyje. Mokslininkai išsiaiškino, jog žmonių, kurie nuolat jaučiasi vieniši, genų ekspresija imuninės sistemos ląstelėse smarkiai skiriasi nuo tų, kurie nuolat bendrauja. Tyrimas parodė, jog vienišių pirminis imuninis atsakas žymiai silpesnis, o tai gali tapti širdies bei kraujagyslių ligų, virusinių infekcijų ar vėžio priežastimi.

Stebėdami liūdinančius statistinius duomenis, kurie rodė ankstyvos vienišių mirties tendencingumą, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar tą gali lemti socialiniai bei ekonominiai veiksniai – mažesnės pajamos, nejudrus gyvenimo būdas, ar tai turi medicinių priežasčių.

„Mūsų tyrimas rodo, kad socialinė izoliacija tikrai turi biologinių pasekmių ir keičia mūsų bazinių genų veikimą. Mes supratome, kad imuninių ląstelių genų pakitimai tiesiogiai susiję su socialine atskirtimi. Konkretiems genams, kuriuos tyrėme, kiti rizikos faktoriai, tokie, kaip bendra sveikatos būklė, amžius, svoris ar medikamentų varotjimas, neturi jokios įtakos,“ – teigė profesorius Steve`as Cole`as.

Mokslininkai nustatė, kad vienišių leukocitai, baltosios kraujo ląstelės, kurios yra pagridninė ir pirminė priemonė kovoje su negalavimais, smarkiai pakitę. Įdomiausia tai, kad tokie pat pakitimai gali būti stebimi ir žmonių, kurių pažįstamų ratas didelis, ląstelėse: „Supratome, kad genų ekspresiją lemia ne tai, kiek pažįstame žmonių, o tai, su kiek iš jų jaučiamės artimi. Džiugina tai, kad ateityje bus galima sukurti vaistus, kurie sumažins vienatvės įtaką sveikatai,“ – pasakojo mokslininkas.