Sutrumpėjus dienoms ir prasidėjus šildymo sezonui, kaipmat pajutome ir nemalonias šilto, sauso oro bei dirbtinio apšvietimo pasekmes – išsausėjo oda, nosies gleivinė, pavargo ir ėmė perštėti akys.

Vaistininkė Dominyka Petruškaitė sako pastebinti, kad pradėjus šildyti patalpas, vaistinėje padaugėjo žmonių, besiskundžiančių sauso oro sukeltais simptomais, kurie, anot jos, ne tik kelia diskomfortą, bet ir gali tapti rimtesnių susirgimų priežastimi.

Didžiausią pavojų kelia vaikams

Pasak vaistininkės, kad žmogus galėtų jaustis patogiai, aktyviai dirbti ir judėti, patalpoje turėtų būti ne mažesnė nei 18 laipsnių temperatūra, o santykinė drėgmė siekti apie 40-60 procentų bendros drėgmės.

„Pernelyg sausas oras kenksmingas ne tik mūsų odai, bet ir nosies gleivinei: pirmiausia pajuntame sausumą, kuris pasireiškia perštėjimu, mikroįtrūkimų ir šašų atsiradimu. Tai tampa puikia terpe veistis mikroorganizmams, kurie sukelia bendrus peršalimo ir kitus simptomus. Išsausėjusi oda tampa ne tokia elastinga, yra jautresnė, atsiranda smulkių raukšlelių. Sausų patalpų orą iškart pajunta ir mūsų akys, todėl norisi dažniau mirksėti, pasireiškia tarsi smėlio, svetimkūnio pojūtis, jos greičiau pavargsta. Visa tai yra šildymo pasekmės“, - sako „Gintarinės vaistinės“ specialistė.

Akis taip pat vargina ir rudenį bei žiemą dažniau naudojamas dirbtinis apšvietimas: nenatūralioje šviesoje akies ragena priversta nuolat „dirbti“ – taikytis prie šviesos, todėl greičiau atsiranda nuovargio simptomai, pasireiškiantys mažesniu regėjimo aštrumu, akių sausumu. „Dažniausiai prie dirbtinės šviesos dirbame, žiūrime į kompiuterį, todėl pamirštame mirksėti, o kuo mažiau mirksime, tuo mažiau mūsų akys sutepamos ir apsaugomos nuo bakterijų ir kitų išorės veiksnių“, - sako D. Petruškaitė.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad sausas oras ir nevėdinamos patalpos labiausiai pavojingos mažiesiems, kurie dar neturi visiškai susiformavusio imuniteto. „Vaikų organizmas dar nėra susipažinęs su tiek daug bakterijų, kiek pažįstame mes, suaugusieji, todėl joms neturi ir atsparumo. Taip pat, kartais namuose tėveliai vaikus per storai arba per plonai aprengia, nes suaugusiesiems sunku nuspėti, kokią temperatūra jaučia mažyliai.

Svarbiausia – optimali drėgmė ir vėdinimas

Vasarą dažnai pasirenkame per žemą kondicionieriaus temperatūrą, todėl įkvėpę šalto oro sudirginame kvėpavimo takus, kyla infekcijos. Anot vaistininkės, patalpų šildymas nėra toks pavojingas sveikatai, nes jis įvedamas palaipsniui. Tačiau, nors tai ir nėra toks staigus ir agresyvus pokytis, jis daro didelę įtaką mūsų organizmui. Todėl, vos pradėjus šildyti patalpas, vaistininkė rekomenduoja jas drėkinti. Tai galima daryti įvairiais drėkintuvais. Jeigu to nepakanka ir vis tiek jaučiame diskomfortą, galime naudoti specialius preparatus su propolio, pušų, eukalipto ekstraktais, skirtus nosiai sutepti, drėkinti iš vidaus ir apsaugoti nuo bakterijų patekimo, taip pat lašus akims.

Kad oda būtų elastingesnė, žiemą, kaip ir vasarą, būtina vartoti pakankamai skysčių. Vaistininkė primena, kad į šį kiekį nereikia įskaičiuoti kavos, o jos išgėrus, skysčių balansą būtina kompensuoti dviem stiklinėmis, puodelį juodos ar žalios arbatos – viena stikline tyro vandens.

„Patarčiau kuo labiau drėkinti organizmą iš vidaus, vartoti skysčių ne mažiau nei 2 litrus per dieną, įskaitant sriubas ir sultis. Labai svarbu vėdinti patalpas: dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad žiemą nereikia darinėti langų ir be reikalo eikvoti šilumos. Vėdinti reikia mažiausiai du kartus per dieną po penkias minutes, praveriant visus langus, kad pasikeistų visas patalpų oras. Per tiek laiko namų sienos tikrai neatšąla, o mes galime džiaugtis grynu, švariu ir mūsų sveikatai naudingu oru“, - sako vaistininkė D. Petruškaitė.