Dėl tokių ypatybių nemaža dalis vaikų išsinarina sąnarius, jų kojytės tampa kreivos, atsiranda bambos arba kirkšnies išvaržų. Vyresnio amžiaus vaikams pasireiškia kraujagyslių distonija, arterinis kraujospūdis būna žemas. Galimas varikozinis venų išsiplėtimas, hemorojus ir panašios bėdos. Jeigu audinių tamprumas per didelis, širdies vožtuvai gali būti įlinkę į priešingą pusę, skrandžio sienelės deformuotos. Vaikas serga kvėpavimo organų ligomis, skundžiasi regėjimo sutrikimais. Jei kalbėtume apie kojų skausmus, kuriais taip dažnai skundžiasi atžalos, jie dažniau susiję su plokščiapėdyste ir netaisyklinga laikysena – paplitusiu jungiamojo audinio displazijos simptomu.

Kaip pasveikti?

Ką daryti, jeigu vaikui vis dėlto nustatė displaziją? Visų pirma – įsitikinti, kad ši individuali ypatybė neperaugo į rimtas ligas. Reikia visiškai išsitirti: apsilankyti pas pediatrą ir genetiką, pasidaryti kardiogramą, išsitirti ultragarsu pilvą ir inkstus. Gali tekti darytis rentgeno nuotrauką, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją. Tokius vaikus turi apžiūrėti ortopedas, chirurgas, oftalmologas, stomatologas ir LOR.

Gaila, bet jungiamojo audinio struktūros pakeisti neįmanoma, tačiau jeigu situacija kontroliuojama, medikamentinio gydymo neprireikia. Būtina pakoreguoti mažylio gyvenimo būdą: leisti jam daugiau judėti, plaukioti, užsiimti joga, važinėti dviračiu, tačiau apriboti tempimą, sunkumų kilnojimą ir staigius judesius (pavyzdžiui, uždrausti jodinėjimą). Pravers kasdieniai pratimai laikysenai, grūdinimasis ir masažas.

Pakoreguokite ir vaiko racioną: sekite, kad mažylis kasdien gautų baltymų, želatinos ir kalcio. Neturėtų trūkti ir askorbo rūgšties – ji stimuliuoja kolageno gamybą ir neleidžia jam irti.