Emociniai sutrikimai. Neurologinio pobūdžio sutrikimai, depresija arba elementarus pervargimas gali imituoti praktiškai bet kokius „kūniškos“ ligos simptomus, tačiau dažniausiai tokiu atveju tik svaigsta galva, girdimas ūžesys, skambesys ausyse. Sergant šiomis ligomis, dėmesys nuolat koncentruojamas į pojūčius, savijautą, nuovargį, blogą nuotaiką, gali atsirasti nerimas, sutrikti miegas ir apetitas.

Galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai. Tai gali būti hipertonijos arba aterosklerozės pasekmė. Ilgą laiką nekrintantis arterinis kraujospūdis priveda prie smulkių galvos smegenų kraujagyslių pažeidimo. Arterijų spindis susiaurėja, jos pačios praranda elastingumą. Dėl šių priežasčių arterinio ir deguonies prisotinto kraujo į galvos smegenis priteka mažiau, todėl prasideda galvos svaigimas, žmogus ima skųstis ūžimu dalvoje, spengimu ausyse. Aterosklerozės atveju ant vidinių arterijų sienelių atsiranda iškilumų, kurie po truputį užkerta kanalą ir neleidžia pratekėti kraujui. Ypač tai pavojinga galvos smegenų arterijoms. Žmogus girdi triukšmą galvoje arba ausyje, jaučia, kad tuoj nualps, praranda pusiausvyrą. Gali atsirasti nuovargis ar pablogėti atmintis. Tačiau tiesa ta, kad sutrikus galvos smegenų aprūpinimui krauju pacientas gali skųstis ir tik vienu vieninteliu simptomu – galvos svaigimu.

Galvos svaigimo diagnostika

Iš esmės tikriausiai šį simptomą bent kartą gyvenime yra patyręs kiekvienas. Jeigu svaigimas nesikartoja, į problemą dažniausiai pažiūrima pro pirštus ir į specialistą nesikreipiama. Tačiau jeigu matote, kad galvos svaigimai yra dažni, būtina apsilankyti pas neurologą ir otorinolaringologą. Jums greičiausiai lieps pasidaryti kompiuterinę tomografiją arba magnetinio galvos smegenų rezonanso tomografiją, kaklinės stuburo srities rentgeno nuotrauką ir panašiai. Siekiant nustatyti galimą klausos aparato ligą, kartais daroma tono slenkstinė audiometrija, akustinė impedansometrija.