Kaip dar vieną savarankiško gydymosi klaidą K. Grigaliūnaitė įvardija netikslingą antibiotikų vartojimą.

„Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėjęs į vaistinę jų nenusipirksi be gydytojo išrašyto recepto, visgi kai kurie žmonės šių antiinfekcinių vaistų turi likusių iš seniau, kitaip tariant, ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų. Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, jie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis.

Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. Kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, išsiaiškinti galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus. Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams, kitaip tariant, kai jų jau tikrai reikės, šie vaistai neveiks“, - aiškino Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė.

„Atrodytų, esame sąmoningi, suprantame, kad vaistai – ne maistas, ne saldainiai, kuriuos galima vartoti bet kada, tačiau vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, beje, ir tarp vaikus auginančių mamų, kai vaistais, tarp jų ir antibiotikais, dalijamasi socialiniuose tinkluose – siūloma pigiau nusipirkti ar tiesiog atiduodami jau pradėti vartoti, bet nebaigti preparatai. Žinoma, atsiranda ir susigundžiusiųjų minėtais pasiūlymais. Džiaugiamės, kad mūsų tarnyba sulaukia pilietiškų asmenų klausimų, kaip reaguoti į tokio pobūdžio žinutes. Vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus vaistus – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata“, - teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.