Kosulio formos

Kosulys gali būti įvairus: gydytojai gali jį vadinti priepuoliniu, lojančiu, “metaliniu”, kimiu, drėgnu arba sausu, jis gali pasireikšti įvairiu paros metu. Ši informacija kažkiek padeda gydytojui, nustatant tikėtiną priežastį. Sausu vadiname tokį kosulį, kai neturima kuo atsikosėti. Jis pasireiškia dėl jautresnės kvėpavimo takų gleivinės, bronchų sienelių susitraukimo. Drėgnu kosuliu vadiname tokius atvejus, kai vyrauja gleivių gamyba, be didesnių pastangų atkosima gleivių, sekreto. Kosulys kaip vienintelis simptomas būna rečiau. Jį gali lydėti sloga, gerklės skausmas, dusulys, temperatūros padidėjimas, skrepliavimas, krūtinės skausmas, gelta, atsikosėjimas krauju, svorio mažėjimas arba rėmuo.
Nustatant ligos diagnozę, gydytojui svarbios kosulio atsiradimo aplinkybės, lengvinantys ir sunkinantys veiksniai, kiti simptomai, vaistų vartojimas, rūkymas, kelionės, su skrandžio problemomis susijusę skundai. Vien išsamus pokalbis su pacientu padeda nustatyti diagnozę apie 70 - 80% atvejų. Taip pat apžiūrimos ausų ir nosies landos, ryklė, akys, klausomi plaučiai ir širdis. Pirmiausia šeimos gydytojas galvoja apie dažniausias priežastis, prieš siųsdamas plaučių gydytojui ar ieškodamas retesnių ligų. Vaikų užsitęsęs kosulys reikalauja itin didelio atidumo, svarbiausias ir pirmas specialistas šiuo atveju yra alergologas. Kosintiems pacientams atliekamas bendras kraujo tyrimas (dėl uždegimo) arba C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas (padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės), atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, plaučių funkcinis tyrimas (spirometrija), alerginiai mėginiai, veido daubų rentgenograma, tiriamas virškinamasis traktas, žymiai rečiau prireikia bronchoskopijos (bronchų apžiūra lanksčiu vamzdeliu su lempute), plaučių kompiuterinės tomogramos, širdies echoskopijos. Galima tirti skreplius, paimti tyrimui išskyrų iš nosies, o įtariant tuberkuliozę, atliekama odos Mantu reakcija.