Nesuprantate, kodėl auga svoris? Kaltas gali būti ne vien persivalgymas ir fizinio aktyvumo stoka, nors šios priežastys yra labiausiai paplitusios. Apžvelkime, kas gali paskatinti svorio augimą.
 
Nepakankamas fizinis krūvis. Čia viskas aišku. Jeigu valgote mažiau už kitus šeimos narius, bet vis tiek lengvai priaugate svorio, išvada gana paprasta: greičiausiai jūsų kūnas sunaudoja mažiau energijos. Po trisdešimties kasmet moters organizme apie 225 gramus raumeninio audinio gali pakeisti riebalai. Medžiagų apykaitos greitis esant ramybės būsenos apie 75 procentus gautų kalorijų paverčia energija. Kuo stambesnis sudėjimas ir kuo labiau išvystyti raumenys, tuo didesnis kūno aktyvumas. Geriausias būdas aktyvumui padidinti yra fizinis krūvis.
 
Greitas ir nesveikas maistas. Taip, tai bene dažniausia priežastis. Gera mityba pirmiausia reiškia maisto įvairovę ir apskritai – taisyklingos mitybos įpročius. Dažnai net nesąmoningai žmogus užsigeidžia kažkokio maisto, ypač to, kuriame yra daug cukraus ir riebalų. Pamėginkite dvi savaites rašyti dienoraštyje viską, ką suvalgote per dieną, ir paskaičiuokite, kiek kartų valgėte picą, mėsainius ir kitą greitą maistą, pažiūrėkite, be ko galėjote apsieit, kiek dienų nevalgėte pieno produktų arba vaisių ir daržovių? Kiek dienų saldžiai užkandžiavote ar gėrėte alkoholio? Susumuokite rezultatus ir pasidarykit išvadas.
 
Maistinių medžiagų trūkumas. Jeigu jūsų mityba subalansuota, svoris gali augti nepaisant mažo maisto kaloringumo ir fizinio aktyvumo. Geležis, kalcis, magnis ir vitaminas D yra gyvybiškai svarbūs elementai, kuriuos būtina gauti iš natūralių šaltinių. Jeigu jums trūksta kurio nors elemento, medžiagų apykaita sulėtėja ir jūs jaučiate energijos trūkumą.
 
Paveldimumas. Polinkį apvalėti galima paveldėti iš savo tėvų, tačiau tenka pripažinti, kad tai – viena rečiausių nutikimo priežasčių.
 
Miego trūkumas ir perteklius. Netgi jeigu kasdien miegate po šešias-septynias valandas, jūsų kūnui poilsio gali nepakakti. Miego stygius ir viršsvoris – glaudžiai susiję. Tai mokslininkai įrodė įvairiomis studijomis. Kodėl taip nutinka? Esama keleto priežasčių. Visų pirma, jei keliatės anksti, o gulatės vėlai, jūs paprasčiausiai turite daugiau laiko pajusti alkiui ir valgyti - tai akivaizdu. O kita, ne tokia akivaizdi priežastis - tai organizme vykstantys biocheminiai procesai. Miego metu išskiriantys hormonai grelinas ir leptinas turi įtakos dailioms kūno linijoms. Kai miego stinga, organizme išsiskiria mažiau leptino, todėl organizmas būna labiau linkęs kaupti riebalus, ir daugiau grelino, kuris stimuliuoja apetitą ir skatina persivalgyti. Jeigu norite šią priežastį išbraukti iš svorio augimo veiksnių sąrašo, pabandykite atsigulti pusvalandžiu ar bent jau 15 minučių anksčiau. Patikėkite, skirtumą pajusite labai greitai. Tačiau jeigu kils noras miego laiką pailginti iki daugiau nei aštuonių valandų, nepamirškite vieno fakto – moksliškai įrodyta, kad miego perteklius taip pat gali lemti svorio augimą.
 
Sutrikusi hormonų pusiausvyra. Jeigu jūsų antinksčiai ir kiaušidės gamina pernelyg daug testosterono, jūs ne tik pradėsite storėti, bet ir pajausite kitus nemalonius simptomus, pavyzdžiui, sutriks mėnesinių ciklas. Jeigu netikėtai atsirado spuogai, tai taip pat signalizuoja apie hormonų pusiausvyros sutrikimus. Svoris augti gali ir nuo kiaušidžių policistozės.
 
Skydliaukės problemos. Svorio augimas gali būti ir vienu iš hipotireozės simptomų, tačiau, kaip ir paveldimumas, tai – gana reta priežastis. Hipotireozės požymiai: nuovargis, vangumas, dažnas vidurių užkietėjimas, sunku susikaupti, krenta kūno temperatūra, užsilaiko skysčiai. Visi šie reiškiniai gali signalizuoti apie skydliaukės veiklos sutrikimus, o jos veikla yra glaudžiai susijusi su medžiagų apykaitos procesais. Su hipotireoze dažniau susiduria moterys. Jei be svorio augimo pajutote ir kitus čia išvardintus simptomus – kreipkitės į endokrinologą. Parinkus tinkamą gydymą, papildomų kilogramų atsikratoma greitai.
 
Lėtas virškinimas. Papildomus kilogramus gali nulemti ir ilgam virškinimo trakte įstrigęs maistas, ypač jeigu jums dažnai užkietėja viduriai. Tokiu atveju žarnynas gali tapti medžiagų apykaitos sulėtėjimo priežastimi, o mėginimai numesti papildomus kilogramus neduoti jokių rezultatų.
 
Valgymas po treniruotės. Atrodytų, visai logiška po intensyvios treniruotės palepinti save mėgstamu desertu – juk sportuodami išeikvojate nemažai kalorijų. Tačiau viskas truputį sudėtingiau. Užkąsti po treniruotės iš tiesų yra normalu, tačiau bėda ta, kad paprastai treniruotės metu sudegintų kalorijų kiekis yra pervertinamas. Tyrimai rodo, kad viršsvorio turinčios moterys, kurios pradeda sportuoti po 1-2 valandas per savaitę ir nesilaiko jokių dietų, keleto kilogramų atsikrato tik per 6 mėnesius. O moterys, kurios treniravosi daugiau (po 3 ir daugiau valandų per savaitę), nesulieknėjo tiek, kiek buvo tikėtasi. Apklausus eksperimente dalyvavusias savanores paaiškėjo, kad už išlietą prakaitą jos apdovanodavo save „prizais“, kurie turėdavo daugiau kalorijų, negu jos sudegindavo per treniruotę.
 
Medikamentai. Svoris gali augti ir dėl vartojamų medikamentų. Medikai nė nemirktelėję išvardytų aibę vaistų, nuo kurių gali augti svoris: tai – kontraceptinės tabletės, antidepresantai, kurie gali stimuliuoti apetitą, steroidai ir netgi vaistai nuo diabeto. Antihistaminai gali paveikti jūsų miegą, o tai, kaip jau minėta, taip pat daro įtaką svorio augimui. Kiti vaistai, kurie verčia pilnėti: vaistai nuo migrenos ir aukšto kraujospūdžio, hormoniniai preparatai, kai kurie onkologinėms ligoms gydyti skiriami medikamentai. Jeigu vaistai jums būtini, atsisakyti jų dėl svorio padidėjimo nevalia. Tačiau galima tokį jų šalutinį poveikį aptarti su gydytoju: galbūt vertėtų sumažinti vaistų dozes, o gal - pakoreguoti mitybą ar ieškoti alternatyvių vaistų?
 
Raumenų ir kaulų būklė. Osteoartritas ir kitos ligos, kurios veikia raumenis, stuburą ir sąnarius, gali taip pat provokuoti svorio augimą. Jeigu skauda kojas ar sąnarius, fizinių pratimų daryti neįmanoma. Kita paplitusi svorio augimo priežastis – pėdų fascitas (kulno pentinai). Tokiu atveju galite užsiimti plaukiojimu arba pasikonsultuokite su ortopedu, kuris skirs gydymą bendrai organizmo būklei pagerinti.
 
Nuobodulys ir depresija. Kaip minėta anksčiau, galima pildyti dienyną: žymėkitės, kiek ir kada valgote, ar jaučiate alkį, pasižymėkite priežastį, kodėl valgote: jums pasiūlė, buvo laikas, liūdna, o gal tiesiog stengėtės išsisukti nuo nemalonios veiklos? Valgis suteikia trumpalaikį komforto jausmą, tačiau jeigu jums iš tikrųjų liūdna ar apėmė depresija, maistas tik paaštrins problemą. Tiesa, kartais galima kaltę suversti antidepresantams (dauguma jų skatina apetitą. Jeigu jūsų gydytojas patvirtino, kad jums skirti medikamentai pasižymi šiuo nemaloniu šalutiniu poveikiu, paprašykite jo skirti jums kitus vaistus nuo depresijos).
 
Stresas. Nebūtina kentėti nuo depresijos – neigiamai paveikti medžiagų apykaitą (sulėtinti ją ir priversti organizmą kaupti riebalų atsargas) gali net ir įprastas stresas. Mūsų gyvenime ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi, ir visiškai išvengti streso išvengti nepavyksta nė vienam. O patiriant stresą organizme padaugėja ir streso hormono – kortizono, kuris didina apetitą. Atsidūrus stresinėje situacijoje retas kuris puls skusti morkų ir pjaustyti jų šiaudeliais, kad galėtų tinkamai užkąsti. Rankos pačios tiesiais prie šokolado, ledų, traškučių. Šie produktai pasirenkami neatsitiktinai – juose yra riebiųjų rūgščių, kurios kelia nuotaiką. Deja, neilgam... Jeigu pagrindinė priežastis slypi streso pertekliuje, nereikalingi kilogramai kaupsis talijos srityje.
 
Nepakankamas savęs vertinimas. Jei nepasitikite savimi dėl bet kokios priežasties, galite pasąmonėje manyti, kad jūsų kūnas nevertas net menkiausios pagarbos. Toliau ratas gali užsidaryti: savigrauža tik skatins valgyti, o netaisyklinga mityba skatins svorio augimą.
 
Icenko-Kušingo sindromas. Ši liga iš visų neįprastų svorio augimo priežasčių pasitaiko rečiausiai. Be stipraus svorio padidėjimo jai būdingi ir kiti nemalonūs simptomai: nuo osteoporozės iki problemų su kraujo spaudimu. Dėl šios ligos papildomi kilogramai kaupiasi pilvo srityje.