Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių  žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dėl sezoninio infekcijos plitimo ji dažnai vadinama ,,žiemos vėmimo liga“ arba ,,skrandžio gripu“.

2022 m. buvo užregistruoti 857 norovirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 30,5 atv. 100 tūkst. gyv. (infekcija diagnozuota 791 vaikui iki 17 m. amžiaus ir 66 suaugusiems asmenims). Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas lapkričio, gruodžio ir sausio mėn. (atitinkamai 115, 102 ir 141 atvejis).

2021 m. užregistruota 1019 norovirusinės infekcijos atvejų (36,4, atv. 100 tūkst. gyv.), priešpandeminiu laikotarpiu (2019 m.) – daugiau – 1240 atvejų (44 atv. 100 tūkst. gyv.). Šiemet sausį užregistruota 115 norovirusinės infekcijos atvejų.

NVSC daugiametės statistikos duomenimis, dažniausiai serga 0–3 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų).

„Norovirusine infekcija susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kas yra norovirusinė infekcija?

Tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, silpnumu, prakaitavimu ar galvos skausmu. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.

„Infekcijos šaltinis yra norovirusine infekcija sergantis asmuo, kuris su išmatomis išskiria didelius viruso kiekius. Sergantysis virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Kaip užsikrečiama?

Norovirusine infekcija užsikrečiama virusams per burną patekus į žarnyną (fekaliniu-oraliniu užsikrėtimo keliu). Kad žmogus užsikrėstų užtenka labai mažos virusų dozės. Dažniausiai užsikrečiama nuo tiesioginio sąlyčio su vemiančiu, viduriuojančiu ligoniu arba per maistą, geriamąjį vandenį (jeigu jis užterštas virusais). Virusai taip pat  gali plisti oro lašeliniu būdu, ligoniui vemiant, per užterštas rankas, aplinkos daiktus.

„Patekę ant paviršių ar maisto, virusai nesidaugina, bet gali ilgai išsilaikyti gyvybingi. Tačiau virusai jautrūs karščiui, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Kaip neužsikrėsti, kai namuose yra ligonis?

Norint išvengti užsikrėtimo, kai namuose yra žarnyno infekcija sergantis asmuo, labai svarbu:

• dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;
• kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maisto ruošimui naudojamą inventorių;
• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus bei paviršius;
• ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
• skalbinius išlyginti karštu lygintuvu;
• ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;
• žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;
• sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.

NVSC specialistai primena, kad kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.