Yra žmonių, kurie vos superštėjus gerklei, puola skalauti ją actu arba žibalu ir atkakliai tvirtina, kad tai vos ne panacėja nuo gripo ir anginos. Tačiau, kas tinka vieniems, kitiems gali būti pražūtinga. Esmė tame, kad actas – tai rūgštis, žibalas – degantis skystis. Ir vienas, ir kitas sudegina ne tik virusus ir bakterijas, bet ir gleivinę, kuri dėl ligos ir taip pažeista. Tas pats pasakytina ir apie žalumą (liaudiškai vadinamą margancovke): jos smulkūs kristaliukai visiškai neištirpsta vandenyje ir, jeigu jų užsiliks ant gleivinės, ji paprasčiausiai bus nudeginta.  

Svogūnų lašai: nuo slogos ir nuo vampyrų

Nežiūrint į visus gydytojų perspėjimus, svogūnų lašai vis dar populiarus liaudiškas slogos gydymo metodas. Kai kurie įsidrąsina į šnerves kišti ir nulupto česnako skilteles. Abiem atvejais – garantuotas gleivinės nudegimas ir galimas net juslės (kvapų) sutrikimas.     

Teisybės dėlei, sutiksime, kad tiek svogūno, tiek česnako sudėtyje yra naudingų fitoncidų, kurie užmuša mikrobus, tačiau veiksmingi jie tik atviroje erdvėje, nes yra skraidančios dalelės. Taip kad kur kas geriau būtų svogūną supjaustyti ir pastatyti prie lovos, kad jis naikintų ore esančius virusus, o į nosį įlašinti lašų, sutraukiančių kapiliarus.

Garstyčių lapeliai ir taurės: pastatei ir pamiršai

Garstyčių lapeliai, dirgindami odos paviršių, tuo pačiu pagerina kraujo apytaką ir stimuliuoja kvėpavimo takų sistemą, todėl šis gydymo metodas išlieka populiarus liaudyje. Gydytojai sutinka, kad šis metodas duoda teigiamų rezultatų, tačiau tik po ligos, profilaktiškai, siekiant išvengti komplikacijų. Peršalimo ligos eigoje, o tuo labiau karščiuojant, garstyčių lapeliai ir taurės bejėgiai.