Kazimieras Ilginis – daugeliui jau gerai žinomas poetiškos ir jautrios sielos sveikuolis iš Panevėžio, ilgametis sveikuolių klubo „Atgaiva“ vadovas. Būdamas 75-erių metų veda sveikos gyvensenos paskaitas, organizuoja respublikinius renginius, jau 31-ą žiemą važinėjasi dviračiu, visada džiugiai nusiteikęs, spinduliuoja pozityvumu ir gerumu.
 
Į sveikuolišką gyvenimo būdą atvedė sveikatos problemos
 
Mano profesija – inžinierius, baigiau Kauno politechnikos institutą. Tie kursai man buvo labai sudėtingi, eidavau iš proto, kol suprasdavau viską. Iš prigimties mano organizmas itin jautrus, trapus, labai dėl visko išgyvenu. Norint išgyventi, man reikėjo elgtis kitaip nei kitiems. Turėjau atsisakyti visokių naktinėjimų, alkoholio ir tabako vartojimo.
 
Didžiausias lūžis įvyko po disertacijos gynimo. Mano nervų sistema pakriko, naktimis nemiegojau, buvo baisu. Kaip šiandien atsimenu, kad šv. Kalėdų dieną apsigyniau disertaciją, bet po to išsekau, atrodė, kad mirsiu jau sekančią dieną. Man reikėjo institute dėstyti studentams, o aš į antrą aukštą negalėjau užlipti, jėgos dingo, širdis norėjo iššokti iš krūtinės. Tada man buvo trisdešimt keleri metai... Išvažiavau į sanatoriją Birštone, šiek tiek atsigavau, pradėjau bėgioti, su slidėm slidinėti. Grįžau, pradėjau sveikai gyventi ir atsistačiau. Be vaistų, be gydytojų.
 
Dviratis – mano gyvenimo dalis
 
Atvykęs į Panevėžį 1973 m., ieškojau patogios transporto priemonės važinėtis mieste. Automobilio niekada nenorėjau. Kadangi naktimis reikėdavo grįžti iš darbo, o tuo metu vaikščioti Panevėžio gatvėmis tamsiu paros metu nebuvo saugu, nusprendžiau, kad dviratis man tiks geriausiai. Nuo pirmo dviračio turiu skaitliuką, kuris skaičiuoja nuvažiuotus kilometrus. Nuvažiavau daugiau kaip 193 tūkstančius kilometrų. Tai pusiaukelė į Mėnulį! Dar skaičiuoju ir trisdešimt pirmąją žiemą iš eilės, kada važinėju dviračiu.