Pasiutligė – ūminė infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Iš esmės ši liga priskiriama gyvūnams, tačiau įkandimo ar apseilėjimo būdu ji gali būti perduodama ir žmogui.
Pasiutligę sukelia lyssa virusas, kurio, priešingai nei daugumos kitų virusų, organizmas dažniausiai nepastebi, todėl jis sparčiai plinta vis labiau pažeisdamas imunitetą. Kai pasireiškia ligos simptomai – gydymas dažniausiai nebepadeda. Būtent dėl šios priežasties visais įkandimo atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Dažniausias užkrato šaltinis – šunys, vilkai, lapės, katės, šikšnosparniai, pelės ir žiurkės. Žmonėms dažniausiai tenka susidurti su pasiutusiais šunimis, kurie įkandimo metu per žaizdą perduoda virusu užkrėstas seiles. Šunų pasiutligės inkubacinis laikotarpis nuo 10 dienų iki 10 savaičių. Per šį laikotarpį pasikeičia šuns elgsena: jis tampa neklusnus, neėda, tačiau pradeda graužti įvairiausius daiktus, jis pradeda nuolatos loti užkimusiu balsu ir paniškai bijo vandens. Šuns organizmai sparčiai silpsta: po kelių dienų paralyžuojamas apatinis žandikaulis ir galūnės, o dviejų savaičių bėgyje šuo nugaišta.
Į žmogaus organizmą patekęs pasiutligės virusas plinta nervų kamienais, krauju ir limfa pasiekia centrinę nervų sistemą. Inkubacinis laikotarpis nuo 101 dienų iki metų. Pirmuosius simptomus galima pastebėti visai netrukus. Dažniausiai sužeistą vietą ima skaudėti ir ji patinsta. Vėliau prasideda tikrieji simptomai: juntamas irzlumas, neramumas, nemiga, ryjimo sutrikimai ir ypatingai vandens baimė. Menkiausias vėjo pūstelėjimas, garsai ar ryškesnė šviesa gali sukelti traukulius. Po kurio laiko sutrinka psichika, atsiranda klausos ir regos haliucinacijų, ligonis netenka sąmonės. Sekantis etapas – paralyžius. Mirties priežastis – paralyžuota centrinė kvėpavimo sistema.
Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus
Kitas faktas
Komentarai (1)