Karštą vasaros dieną šviežio oro gūsis pro langą daugeliui yra atgaiva ir išsigelbėjimas nuo kaitros. Kitaip jaučiasi su alergija kovojantys žmonės, mat kartu su šviežiu oru įkvepiami ir alergenai. Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė doc. Violeta Kvedarienė pasakoja, kokios  medžiagos vasarą patenka pro atvirus langus bei kaip vėdinti patalpas, kad nenukentėtų savijauta.
 
Gyvenimas tarp oro teršalų
 
Žmogaus temperatūros pojūčiui didelę reikšmę turi oro drėgmė. Geriausiai, jei santykinė patalpos oro drėgmė yra 30–60 proc. Antraip, jei per drėgna ir patalpoje vėsu, padidėja rizika sušalti, jei per karšta – perkaisti. Be to, netinkamai vėdinamoje, drėgnoje patalpoje palanku veistis įvairiems mikroorganizmams ir gyvuoti pelėsiams.
 
„Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi ne tik nemalonūs kvapai, bet didėja ir kvėpuojant žmogaus išskiriamo anglies dioksido kiekis, kaupiasi  įvairiausių cheminių junginių, pavyzdžiui, sieros vandenilio, metanolio, acetono, taip pat didėja ir namų dulkių erkių, jei aplinkoje yra sergančių, netgi virusų koncentracija“, – pasakoja doc. V. Kvedarienė.
 
Patalpų oro teršalai, anot gydytojos, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas moderniuose, tačiau blogai vėdinamuose namuose.
 
Kaip jaučiamės blogai vėdinamoje patalpoje?
 
Gyvendami ar dirbdami prastai vėdinamose patalpose, galime pastebėti įvairių dėl gleivinių dirginimo atsirandančių simptomų. Pavyzdžiui, nosies – sudirgusi, užsikimšusi nosis, dažna sloga; gerklės gleivinės, kuomet juntamas burnos arba gerklės skausmas; akių – kamuoja sudirgintos, sausos ar ašarojančios akys. Taip pat gali kamuoti odos simptomai – sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas. Mažiau būdingi požymiai yra galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.